Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas tampa viena iš aktualiausių onkodermatologijos problemų, kadangi esant ankstyvai stadijai odos vėžį pavyksta išgydyti daugiau kaip 96 procentams ligonių.
Gydytojas onkodermatologas Viktoras Sidorovas, lazerinės medicinos specialistas ir Vilniaus lazerinės dermatologijos centro vadovas, primygtinai siūlo kiekvienam žmogui periodiškai apsilankyti pas dermatologą ir pasikonsultuoti dėl apgamų, karpų ar kitokių odos pakitimų.
Jis įspėja, kad visi atsiradę nauji ir per 2 mėnesius savaime neišnykstantys odos navikai gali būti piktybiniai.
SERGANČIŲJŲ DAUGĖJA
Odos navikus medicina skirsto į gerybinius ir piktybinius. Piktybiniai odos navikai, arba odos vėžys, skirstomas į epitelinės kilmės (bazalioma ir plokščialąstelinė karcinoma) ir melanomą.
Epitelinės kilmės navikai sudaro tris ketvirčius visų odos piktybinių navikų, kiti atvejai – melanomos. Tačiau šis onkologinis susirgimas yra pats pavojingiausias – nuo melanomos miršta trys ketvirtadaliai ja sergančių ligonių.
Šį teiginį gydytojas V. Sidorovas iliustruoja skaičiais. 1992 metais naujų melanomos atvejų buvo nustatyta 147, mirė 64 ligoniai. 2005 metais išaiškinta jau 238 nauji melanomos atvejai, mirtingumas – 100.
„Iš šios Lietuvos vėžio registro pateiktos statistikos aiškiai matyti, kad sergamumas melanoma didėja, tad proporcingai daugėja ir mirčių nuo šios ligos. Tokios tendencijos liudija, kad gydymo efektyvumas negerėja, todėl vienintelis būdas sumažinti sergančių melanoma Lietuvos gyventojų skaičių yra ankstyva ligos diagnostika“, – „Santarvei“ teigė diagnostikos centro vadovas.
Pagal augimo tempus melanoma – sparčiausiai augantis navikas, todėl uždelstas laikas eina ne ligonio naudai.
KADA VERTA SUSIRŪPINTI?
Daugelis žmonių į odos pakitimus linkę nekreipti dėmesio – jie neskauda ir neretai, jei atsiranda ne akivaizdžiai matomose, drabužiais nepridengiamose kūno vietose, netrukdo gyventi. Tačiau V. Sidorovas primena, kad tas pakitimas gali tapti rimtos ligos priežastimi.
Bazalioma prasideda nedideliu kietos konsistencijos mazgeliu ar tiesiog rausva pleiskanojančia dėmele, kurios paviršius lygus, vėliau darosi grublėtas. Navikinis židinys gali būti pilkšvos spalvos ar pigmentuotas, su išsiplėtusiomis kraujagyslėmis. Sukietėjimo kraštai dažniausiai turi perlo blizgesį. Vėliau navikas gali išopėti, opa būna lygiais kraštais su kietu, blizgančiu voleliu. Opos paviršius pasidengia kietais, gelsvais šašais.
Sergant plokščialąsteliniu vėžiu, ant odos atsiranda pleiskanojančios raudonos spalvos dėmės, karpos ar mazgelio su ragėjančiu paviršiumi formos židinėlis. Mazgelio paviršius šiurkštokas, kietas, padengtas pilku šašeliu, kraujuoja.
Bazalioma ir plokščialąstelinis vėžys dažniausiai (apie 85 proc.) pasitaiko veido ir kaklo odos srityje.
Bazalioma yra nemetastazuojantis navikas, o plokščialąstelinis vėžys gali plisti į limfmazgius ir kitus organus.
LIGOS ATSIRADIMO
PRIEŽASTIS – SAULĖ
Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių bazaliomos ir plokščialąstelinio vėžio atsiradimą, – nesaikingas ir neteisingas deginimasis saulėje.
„Kodėl atsiranda melanoma, nežinoma, yra tik žinių, kad ultravioletiniai spinduliai ir paveldimumas turi įtakos ir skatina melanomos atsiradimą“, – teigia V. Sidorovas.
Kitas svarbus rizikos veiksnys – atitinkamas žmogaus pigmentinis tipas. Nustatyta, kad šviesiaplaukiai, rusvaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti, sunkiai įdegantys saulėje, kurių oda jautri saulės spinduliams, linkę dažniau sirgti odos vėžiu.
Dažniau serga vyresni žmonės, taip pat sergamumui turi įtakos lytis. Moterys piktybiniais odos navikais serga du kartus dažniau nei vyrai.
Reikia žinoti, kad odos vėžio priežastimi gali tapti ikinavikinės odos ligos, lėtinės odos ligos, kai kurie virusai, jonizuojanti radiacija, imuninio organizmo atsparumo sumažėjimas.
LIGOS DIAGNOSTIKA
IR GYDYMAS
Lazerinės dermatologijos centro vadovas sakė pastebėjęs, kad žmonės vis dažniau profilaktiškai kreipiasi ir konsultuojasi. Ankstyvai odos vėžio diagnostikai naudojami siaskopinis bei dermaskopinis apgamų tyrimas. Pavyzdžiui, siaskopinio tyrimo jautrumas yra 94 procentai, tad šis tyrimas leidžia itin sumažinti diagnostinės klaidos riziką.
„Pagrindinis melanomos gydymas yra chirurginis. Kiti gydymo metodai, deja, mažai efektyvus“, – sako V. Sidorovas.
Pasak diagnostikos centro vadovo, ligos prognozė, sergant melanoma, priklauso nuo to, kaip anksti pašalinamas navikas. Pavyzdžiui, pašalinus naviką iki 1 mm storio dešimt metų išgyvena per 90 procentų pacientų, bet jeigu navikas pasiekė 4 mm ar daugiau ir yra išopėjęs, tada prognozė blogėja – dešimtmetį išgyvena tik apie 35 procentai ligonių.
Bazalioma ir plokščialąstelinis vėžys diagnozuojami apžiūrėjus ir paėmus odos nuograndos citologiniam tyrimui arba gabalėlį audinio iš pažeistos vietos histologiniam tyrimui. Esant įtarimui, kad pažeisti limfmazgiai, atliekama pakitusio limfmazgio punkcija citologiniam tyrimui.
Sergant plokščialąsteliniu vėžiu periodiškai atliekamas plaučių rentgenologinis tyrimas ir vidaus organų echoskopija.
V. Sidorovas teigė, kad gydyti naviką kiekvieną kartą sprendžiama individualiai, todėl gydymo efektyvumas priklauso ir nuo gydančiojo gydytojo patirties ar gydymo įstaigos galimybių.
Priklausomai nuo naviko dydžio, lokalizacijos, ligos išplitimo, ligonio bendros būklės skiriamas lazerinis, krioterapinis, chirurginis, spindulinis, fotodinaminis, chemoterapinis arba kombinuotas gydymas.
KAIP IŠVENGTI
ODOS VĖŽIO?
Odos vėžio galima išvengti – manoma, jog 90 proc. susirgimų sukelia „nematoma saulė“ – ultravioletiniai saulės spinduliai (UV), todėl reikia saugiai mėgautis saulėtomis dienomis – būtina naudoti apsauginius kremus, kad apsauginis (SPF) faktorius būtų ne mažesnis nei 20, skėčius, galvos apdangalus.
Nuo 11 iki 16 valandos patariama apskritai nesideginti, stengtis kuo mažiau būti saulėje.
V. Sidorovas pripažįsta, kad gyvenimas neekologiškoje aplinkoje (mūsų atveju – „Mažeikių naftos“ kaimynystė) bei kiti veiksniai – gyvenimo būdas, mityba, kenksmingi įpročiai turi įtakos onkologinių susirgimų susidarymui ir primena, kad labai svarbu laiku gydyti odos ikinavikines ligas. Būtina reguliariai apžiūrėti savo odą, pastebėjus pakitimus nedelsiant kreiptis į dermatologą.
Konsultacijos metu gydytojas turi aiškiai pasakyti, ar apgamai turi pakitimų, ir kaip dažnai reikia tikrintis. Pastebėjus naują apgamą, ypač jeigu jis auga arba keičiasi, V. Sidorovas rekomenduoja kuo anksčiau kreiptis į specializuotą medicinos įstaigą.
Nuotr. iš redakcijos archyvo: V. Sidorovas rekomenduoja saugotis saulės ir atkreipti dėmesį į odos pokyčius.
Kaip vienas Dermatologas Vilniuje man pasakė, geriausiai dėl odos pasikeitimų kreiptis iš anksto.