Šyla tas oras, šyla, bet niekaip neatšyla. Sinoptikai vis žada, kad atšilimas bus kitą savaitę, bet jo kaip nėra, taip nėra. Ateinančią savaitę vėl prognozuojamas atšilimas, bet ar taip tikrai bus, dar tik pajusime.
Lietuvoje vėl naujas kriminalas: kaip į vandenį dingo parlamentarė Neringa Venckienė. Visą mėnesį nesirodo Seime, o tai reiškia, kad ji neateina į darbą. Normalus darbdavys verslininkas už tokį darbą, tai yra nedarbą, atlyginimo tikrai nemokėtų, o mūsų seimūnai suka galvas dėl to, kiek politikės atlyginimą sumažinti. Jei sumažins kaip planuoja, N. Venckienė vis tiek gaus apie tris tūkstančius litų. Kažin už ką? Visą mėnesį nedirbi, o atlyginimą, kad ir mažesnį, vis tiek gauni. Ir visai solidų. Taip ir peršasi klausimas – kažin kiek mažeikiškių tokį atlyginimą užsidirba? Ar tai ne eilinis pasišaipymas iš eilinių žmonių, kurie iš savo atlyginimų sunkiai galą su galu suduria. Kaip sako viena mano pažįstama, čia yra Lietuva, todėl čia viskas kitaip ir sunkiai suprantama. Kurioje nors kitoje šalyje tokios venckienės seniai būtų išturcintos iš darbo.
Senamiestyje tęsiami gatvių renovacijos darbai. Jis tampa vis patogesnis mažeikiškiams. Skverelyje prie Laisvės ir Vlado Burbos gatvių sankryžos jau atsirado suoliukai, atrodo, kad baigtas sutvarkyti ir Saulės laikrodis, nors kai kurios trinkelės aplink jį tebekliba. Kitose gatvėse medžiai apjuosti apsauginiais rėmeliais, atsirado šiukšliadėžės. Abejonių kyla tik dėl stovų dviračiams: kai kurie įrengti tokiose vietose, kad nesuprasi, kas ten tuos dviračius statys. Stovai labai arti važiuojamosios gatvės dalies, yra ir tokių, kur dviračiai tikrai trukdys praeiviams. Ne viskas gerai apgalvota, bet jau yra taip, kaip yra. Vargu ar ką bepakeisi.
Kad ir kaip ten būtų, reikia sutikti, kad mūsų senamiestis tikrai pagražėjo. Atvykę į Mažeikius svečiai teigia, kad miestas neatpažįstamai pasikeitęs, atjaunėjęs. Dabar lieka tik pamąstyti, kaip į tą pagražėjusį senamiestį prikviesti žmonių. Jei paprastomis darbo dienomis jų netrūksta, tai vakarais ar savaitgaliais senamiestis tampa negyvas. Iš tiesų, gyventojų čia nedaug, visos įstaigos, kontoros tuo metu uždarytos, tad ką žmonėms čia veikti? Vietų, kur galima užeiti atsigerti kavos ar arbatos, beveik nėra: veikia viena kavinė ir keletas mažų užeigėlių, kurios vakare užsidaro.
Senamiestį atgaivinti nors vienai dienai šiemet susiruošė Gatvės muzikos dienų organizatoriai, nusprendę šią šventę perkelti iš Naftininkų į Laisvės gatvę. Bet tai tik vienai dienai – ir jau pasigirsta komentarų, ar mažeikiškiai ateis…
Užtat senamiestyje, nešina „Maximos“ terbomis, vėl pasirodė žieminiu paltu tebevilkinti ponia Albina. Sklandė gandai, kad jos Mažeikiuose nebėra, tad ji, matyt, nusprendė toms kalboms padaryti galą. Į šią ponią geriau žiūrėti iš tolo, nes prisiartinti prie jos rizikinga: visų pirma, jei ji bus prastai nusiteikusi, gali būti iškoneveiktas ar net gauti su viena iš terbų, antra, prie jos nelabai įmanoma prieiti, nes užuosi tokį kvapelį, kad gali net dvasią užtraukti. Būtent tokia ponia Albina pasirodė Laivės gatvėje, kai grupelė aktyvaus jaunimo mažeikiškiams pasakojo, kaip šiemet atrodys Gatvės muzikos diena. IR KĄ JŪS MANOT? Renginuką moteris stebėjo ne iš toli, o atsistojo visu gražumu ir su visais kvapais prie dainuojančių merginų ir vedėjų. Gerai, kad mažeikiškiai tą ponią pažįsta, o jei būtų buvę kas nors iš svečių, ką tada daryti? Tiesa, renginio vedėjas gražiuoju nuvedė ponią Albiną į šoną, bet jos labai nepastumdysi: ji ir vėl sugrįžo į senąją vietą. Laimė, ilgai nebestovėjo: matyt, kalbos nepatiko.
Ne vienas mano sutiktas žmogus pasakoja ir skundžiasi dėl pėsčiųjų tako, prasidedančio nuo Sodų gatvės, vingiuojančio pro šalia Sodų vidurinės mokyklos esantį kalną ir atvedančio iki Žemaitijos gatvės. Tas pėsčiųjų takas senas kaip gyvenimas: jo grindinys asfaltuotas gal prieš trisdešimt metų, tad dabar baisus visais metų laikais: vasarą ir rudenį čia bevaikščiodamas gali išsisukti kojas, o pavasarį ir žiemą čia kyla didžiuliai potvyniai, tad be guminių batų neįmanoma išbristi. Kai vanduo sušąla, takas virsta čiuožykla. Dėl to kenčia palei taką esantys žolynai, nes žmonės priversti eiti jais: pavasarį jie pavirsta purvo putra.
Atėjo naujas tvarkymosi sezonas, tad žmonės tikisi, kad miesto galva tuo širdagraužiu pasirūpins, juolab kad žadama jau ne pirmą kartą.
Per praėjusią pilnatį sulaukiau daug lankytojų su vienokiomis ar kitokiomis pretenzijomis: štai viena moterėlė skundėsi, kad kirpykloje susidėjusi plaukus, o cheminio nėra. Taip ir pasakė. Ir ką dabar man daryti? Sudėti tą cheminį? Kai paklausiau, ar su pretenzijomis kreipėsi į tą kirpyklą, pasakė, kad ne. Kitas senas pilnaties klientas skundėsi, kad kaimynas rūko balkone, o dūmai sklinda į jo kambarį. Paprasčiausias patarimas – užsidaryti langą.
Artimiausiomis dienomis apstu įvairiausių švenčių ar įžymių dienų. Šiandien – sergėtojo nuo gaisrų šv. Florijono, rytoj – vandentvarkos darbuotojų diena, pirmadienį minima Tarptautinė diena be dietų, antradienį reikia sveikinti visus plunksnos brolius su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, trečiadienį – šv. Stanislovas ir dar trys kitokios įžymios dienos.
Sakot, kažką pamiršau. Ne, pasilikau pačiai pabaigai: mielos Mamos, Motinos, Mamytės, Močiutės, tegu šiltos šypsenos jums negaili saulė ir jus supantys žmonės, te neišblėsta jūsų energija ir sveikata, tegu jus lydi laimė ir džiaugsmas – šiandien, rytoj ir visada.
sisbeitauskas@santarve.lt
