Savivaldybė delsia nustatyti karšto vandens tiekėją. Dėl šito nuostolių patiria „Mažeikių vandenys“, didėja gyventojų sąskaitos už šilumą. Nėra karšto vandens savininko – nėra ir tvarkos: vandens sunaudojama daugiau nei rodo apskaitos prietaisai, daugėja jo vagysčių.
BENDROVĖ PATIRIA
NUOSTOLIŲ
Aprūpinimo karštu vandeniu procedūroje dalyvauja trys rajono uždarosios akcinės bendrovės.
„Mažeikių vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį, „Mažeikių šilumos tinklai“ jį pašildo ir tiekia iki įvado, o šilumos mazgas su visa įranga priklauso „Mažeikių butų ūkiui“, kuris ir tiekia karštą vandenį į butus. Tačiau nė viena iš šių įmonių oficialiai nėra karšto vandens tiekėja.
„Mažeikių vandenų“ direktoriaus Prano Trakinio teigimu, tokia situacija yra sunkiausia jų bendrovei.
„Šilumininkams tokia situacija tinka. Prie įvado yra apskaitos prietaisas. Rodmenys padalijami iš sunaudotų kubų skaičiaus, dalis tenka „gyvatukams“. Jie iš gyventojų susirenka pinigus, o ką man daryti, ant mūsų bendrovės „kabinami“ visi nuostoliai?“ – situaciją „Santarvei“ komentavo direktorius.
„Mažeikių vandenų“ duomenimis, karšto vandens nuostoliai daugiabučiuose dėl neteisingos deklaracijos siekia 22 procentus. Per metus bendrovė dėl šito netenka apie 350 tūkstančių litų.
NEDEKLARUOJA
KARŠTO VANDENS
„Mažeikių butų ūkio“ direktorius Vidmandas Stonkus pastebėjo, kad pastaraisiais metais vandens vagystės tampa vis aktualesnės. Apytiksliais duomenimis, sunaudoto vandens nedeklaruoja apie 10–12 procentų gyventojų.
„Jeigu 2006 metais vienam žmogui teko apie du kubus sunaudoto vandens, dabar nė kubo neišeina.
Akivaizdu, kad vanduo vagiamas“, – apibendrino direktorius.
Ši problema ypač išryškėjo pabrangus šilumai, nes nedeklaruotas vanduo gula ant visų namo gyventojų. Kiekvieno namo sunaudotas šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Iš jų atimamas deklaruotas karšto vandens kiekis, likęs – paskirstomas šildymui. Tokiai metodikai suprasti aukštųjų mokslų nereikia: kuo mažiau vandens deklaruojama, tuo daugiau tenka mokėti už šilumą.
APSKAITOS
KONTROLĖS NĖRA
Kita problema – šiandien karšto vandens vartotojai palikti be kontrolės. Anot P. Trakinio, iš 14 tūkstančių karšto vandens apskaitos prietaisų, tvarkingi bene trys tūkstančiai. Patikra turi būti atliekama kas ketveri metai, tačiau ji Mažeikiuose sustojusi bene nuo 2003-iųjų.
P. Trakinis prisiminė, kad „Mažeikių vandenys“ daug nuveikė tvarkydami vandens sunaudojimo apskaitą. Bene prieš aštuonerius metus bendrovė iš Savivaldybės paėmė 300 tūkstančių litų paskolą ir drauge su Butų ūkiu apskaitos prietaisus įrengė beveik visuose butuose. Tačiau, kaip sakė P. Trakinis, nustatant tarifus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neleido į tarifą įtraukti karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros kainos. Tada „Mažeikių vandenys“ su „Mažeikių butų ūkiu“ nutraukė sutartį, pagal kurią pastarosios laboratorijoje buvo atliekama apskaitos prietaisų patikra.
„Pagal įstatymą turime atsiskaityti pagal apskaitos prietaisą. Jeigu tai daroma pagal netinkamą prietaisą, tai yra nusikaltimas“, – teigė P. Trakinis.
Praėjusiųjų metų gruodžio mėnesį patikrinimą Mažeikiuose atlikusi Metrologinė tarnyba dėl šito surašė griežtą aktą „Mažeikių vandenims“.
NĖRA KARŠTO
VANDENS TIEKĖJO
Ir vandens tiekėjai, ir butus administruojančios įmonės akcentuoja: iš tikrųjų karšto vandens yra sunaudojama daugiau nei rodo seni, netvarkingi skaitikliai. Tačiau nėra karšto vandens savininko – nėra ir tvarkos, dėl karšto vandens tiekimo nėra sutarčių. Jeigu buto savininkas nėra geranoriškas, niekas be teismo sprendimo negali įeiti į jo butą, patikrinti, ar naudojami tvarkingi skaitikliai, ar teisingai deklaruojamas vanduo.
Nors įstatymai ir Vyriausybės nutarimai numato, kad turi būti nustatytas karšto vandens tiekėjas, Mažeikiuose to nepadaryta.
Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys „Santarvei“ neseniai sakė, kad ši problema aktuali ir kitoms savivaldybėms, nes daugelis iš jų dėl dviprasmiškų teisės aktų neturi nusistatę karšto vandens tiekėjo.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės numato, kad gyventojai turi teisę pasirinkti vandens tiekėją. Tačiau nei Šilumos tinklai, nei Būtų ūkis nenori imtis tokios atsakomybės, o „Mažeikių vandenys“, anot P. Trakinio, pagal įstatymą negali būti karšto vandens tiekėjas.
Esant tokiai situacijai, karšto vandens tiekėją turi nustatyti Savivaldybės taryba.
Į PROBLEMĄ –
PER SAVO PRIZMĘ
Savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio iniciatyva neseniai Savivaldybėje vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo vandens, šilumos tiekėjai, daugiabučius namus administruojančių įmonių atstovai. Tartasi, kaip išspręsti karšto vandens tiekėjo problemą, sutvarkyti karšto vandens patikrą.
P. Trakinio nuomone, logiškiausia būtų, kad karšto vandens tiekėju būtų patvirtintas Mažeikių butų ūkis.
„Bendrovė šiluminiame mazge turi visą reikalingą įrangą, yra šildytuvas, šildo mūsų geriamąjį vandenį. Tegu tai daro oficialiai, perka iš mūsų vandenį, pasistato skaitiklius ir tampa karšto vandens tiekėju. Tai būtų logiškiausias sprendimas“, – siūlė „Mažeikių vandenų direktorius“.
Tačiau butų ūkiai tokios atsakomybės kratosi, esą tokia paslauga neapsimokėtų, ji būtų nuostolinga.
„Mažeikių šilumos tinklai“ tapti karšto vandens tiekėju taip pat nepageidauja. Įmonės direktoriaus pavaduotojas Jonas Jurkonis prisipažino, kad tokia situacija tenkina ir esą nieko keisti nereikėtų. Anot jo, reiktų palaukti, kad vėliau netektų koreguoti jau priimtų sprendimų, nes iki liepos 1 dienos turėtų būti patvirtintas Šilumos įstatymo pakeitimas.
SPRĘS
DARBO GRUPĖ
Pasitarime ne kartą buvo prisimintas vartotojas. Esą nustačius karšto vandens tiekėją, padidėtų vandens tarifas, nes reikės įrengti papildomus apskaitos prietaisus, atsiras karšto vandens abonentinis mokestis. Be to, rudenį dar gali padidėti pridėtinės vertės mokestis.
„Mažeikių vandenų“ direktorius P. Trakinis prisiminė Klaipėdos pavyzdį: šilumos tiekėjai nupirko karšto vandens apskaitos prietaisus, o juos butuose įrengė vandens ūkis. Anot jo, „injekcija“ reikalinga ir Mažeikiuose.
Direktorius paskaičiavo, kad norint sutvarkyti karšto vandens apskaitą – atlikti patikrą, pakeisti ar suremontuoti apskaitos prietaisus – reiktų apie pusės milijono litų.
„Iš kokios kišenės tokius pinigus paimti? Galbūt sutvarkant šį ūkį galėtų dotacija prisidėti Savivaldybė, o mes bent šiais metais pasižadame nedidinti vandens tarifų“, – kvietė P. Trakinis.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis sutiko, jog reikia ieškoti kitokių būdų problemai spręsti, kad nekistų tarifai. Buvo nutarta kooperuoti jėgas, sudaryti komisiją ir ieškoti geriausio visoms pusėms ir gyventojams sprendimo.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Kol Savivaldybė neapsisprendžia, kas Mažeikiuose yra karšto vandens tiekėjas, vandens sunaudojimas nėra tinkamai apskaitomas.
