Nerimsta aistros dėl Mažeikių ligoninės ketinimo atsikratyti nuostolingo baseino. Sprendimą dėl vandens procedūrų teikimo paslaugų turėsiantys priimti politikai dar netarė savo žodžio, tačiau baseino darbuotojai jau yra gavę įspėjimo lapelius dėl atleidimo iš darbo. Gali būti, kad ligoninės vadovas paskubėjo, nes ir Savivaldybės meras, ir opozicijos lyderis pasisako už baseino išsaugojimą.
GYVENTOJAI
PRIEŠINASI PARAŠAIS
„Santarvė“ jau rašė, kad Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius kreipėsi į Savivaldybę dėl balneologijos skyriaus uždarymo. „Santarvei“ jis sakė, kad šis klausimas buvo svarstytas ligoninės Gydymo tarybos posėdyje ir daugelis jo narių pritarė, kad reikia atsisakyti nuostolingų paslaugų. Praėjusiais metais dėl baseino veiklos patirta beveik 50 tūkst. Lt nuostolių, šiemet paslauga dotuojama iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Šiek tiek per 100 tūkstančių litų skirta ligoninės parengtai „Visų gyventojų grupių fizinio aktyvumo skatinimo ir vaikų ydingos laikysenos korekcijos 2009 metų programai“ įgyvendinti. Tai leido atpiginti paslaugas: šiuo metu už valandą baseino paslaugų suaugusiajam tenka mokėti 6 litus, vaikui – 3 litus. Savivaldybė dotuoja 70 proc. baseino ir 100 proc. kineziterapijos paslaugų kainos. Numatyta, kad kineziterapijos paslaugomis, kurios vienos kaina siekia 70 litų (vienam vaikui skiriama dešimt procedūrų), galės pasinaudoti 140 vaikų.
Mažeikiškiai, išgirdę apie ligoninės ketinimus uždaryti baseiną, ėmėsi parašų rinkimo akcijos. Apie pusė tūkstančio parašų pasiekė Savivaldybės merą Vilhelmą Džiugelį, Seimo narį Stanislovą Giedraitį. Žmonės sutiktų mokėti ir dvigubai tiek, kad tik būtų išsaugotos vandens procedūros.
PASLAUGOS
TURĖTŲ GEROKAI
BRANGTI
„Santarvės“ prašymu, ligoninės specialistai bandė suskaičiuoti, kokia turėtų būti baseino paslaugų kaina, kad jos nebūtų nuostolingos. Analizė atlikta vadovaujantis 2008 metų veiklos rezultatais, kai buvo dirbama tik ligoninės sąskaita.
Pagal 2007 m. rugsėjo mėnesį išleistą įstaigos direktoriaus įsakymą, už baseino valandos procedūrą suaugusieji mokėdavo 20 litų, vaikai – 10 litų. Per 8 mėnesius (tiek laiko dirba baseinas) baseine apsilankė apie 3300, per mėnesį – apie 400, per dieną – iki 16 lankytojų. Iš paslaugos gauta 52 tūkstančiai litų, išlaidos sudarė – 100 tūkstančių litų.
„Kad baseinas galėtų išsilaikyti, dvigubai tektų didinti įkainius, arba dvigubai tiek turėtų būti lankytojų“, – teigė ligoninės direktorius.
Šiais metais vandens paslaugos kur kas populiaresnės. Nuo balandžio mėnesio savo iniciatyva vandens procedūromis pasinaudojo beveik du tūkstančiai gyventojų. Kineziterapija saunoje ir baseine, nukreipus reabilitologui, taikyta 65 ligoniams.
Anot A. Lidžiaus, lankytojų padaugėjo vien dėl to, kad sulaukta dotacijos iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos.
„Kai kurie žmonės į baseiną galbūt eina apsiprausti, nes čia tereikia mokėti 6 litus, o miesto pirties paslaugos dviem litais brangesnės“, – replikavo direktorius.
PELNINGAI
DIRBTI ĮMANOMA
Situaciją komentuojantys internautai negaili kritikos, pamokymų ligoninės administracijai. Yra žmonių, kurie įsitikinę, kad tinkama vadyba, paslaugų reklama, kontrolė išspręstų problemas ir ligoninė galėtų užsidirbti iš baseino veiklos.
A. Lidžius pripažįsta, kad baseinui dėmesio buvo skirta nepakankamai, jis pats balneologijos skyriuje apsilankydavęs gal kartą per metus. Esą administravimas sudėtingas ir dėl to, kad skyrius įsikūręs toli nuo ligoninės – mikrorajone.
„Žinoma, kad įmanoma dirbti pelningai. Tačiau ligoninei vandens procedūrą išlaikyti nepriklauso. Kodėl mes turime rūpintis pramogomis? Šias paslaugas gali teikti verslininkas. Galima baseiną išnuomoti arba privatizuoti. Man nepriklauso spręsti jo likimo. Yra Savivaldybės turto valdymo skyrius, nemaža administracija. Tegu jie ir svarsto, ką daryti“, – teigė pašnekovas.
Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė informavo, kad administracijoje nėra registruota prašymų dėl baseino privatizavimo.
A. Lidžius prasitarė, kad vienas verslininkas ligoninės direktoriaus pavaduotojos jau teiravosi apie baseino likimą. Jeigu būtų skelbiamas konkursas, gali būti, kad pretendentų atsirastų ir daugiau.
Direktorius apgailestavo, kad metai, kartu ir dotacija artėja prie pabaigos, o atsakymo, kas bus su baseinu, vis dar nėra.
LIGONIŲ KASOS
UŽ PROCEDŪRAS NEMOKA
Šiaulių ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys „Santarvei“ patvirtino, kad vandens procedūros iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo nėra finansuojamos. Už jas nemokama netgi sanatorijose. Ligonių kasos atitinkamą pinigų sumą skiria dienos sanatoriniam gydymui, pati įstaiga sprendžia, kokias procedūras teikti.
P. Nainio duomenimis, visoje Šiaulių zonoje tik vienintelė Mažeikių ligoninė teikia vandens procedūras, net Šiaulių ligoninė baseino neturi. Šiauliuose veikia atskira reabilitacijos įstaiga, ten yra taikomos ir vandens procedūros.
„Negalima teigti, kad baseinas yra pramogos dalykas. Sveikatai tokios paslaugos labai gerai, bet manau, kad už jas turi sumokėti pats žmogus“, – „Santarvei“ sakė pašnekovas.
LIGONINĖJE –
TIK GYDYMO PASLAUGOS
Šiaulių ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas P. Nainys neseniai lankėsi Mažeikių ligoninėje. Iš jos vadovų jis sužinojo ir apie ketinimus atsisakyti baseino.
„Manau, kad toks žingsnis yra teisingas. Sunkmečiu, kai pinigų trūksta gydymui, išlaikyti baseiną nėra paprasta. Be to, palaikau vadovų siekius išgryninti paslaugas“, – savo nuomonę išsakė pavaduotojas.
P. Nainys informavo ir apie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatą. Esą ligoninės turi užsiimti intensyviu gydymu.
„Tiems, kuriems reikalinga slauga, turi būti teikiama slauga. Tie, kuriems reikalingas nesudėtingas gydymas, ambulatorinėmis sąlygomis turi būti gydomi namuose. Ligoninės lovos neturi būti užimtos nesunkiais ligoniais. Ligoninėje turi būti diagnozuojami ir gydomi sudėtingi susirgimai“, – aiškino pašnekovas.
Ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas pasidžiaugė, kad Mažeikių ligoninė eina tokiu keliu.
GALUTINĮ ŽODĮ
TARS TARYBA
Mažeikių ligoninės steigėjas yra Savivaldybės taryba. Nuo politikų sprendimo priklausys baseino likimas. Ligoninės prašymą jau svarstė Sveikatos ir socialinių reikalų, Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komitetai.
Sveikatos komiteto pirmininkė Irena Macijauskienė „Santarvei“ teigė, kad komitetas dar neišsakė savo nuomonės. Politikė, norėdama geriau išsiaiškinti situaciją, lankėsi balneologijos skyriuje, susitiko su ten dirbančiais žmonėmis, baseino lankytojais. Tačiau tiek jai, tiek kitiems komiteto nariams dar yra daug neatsakytų klausimų.
Praėjusią savaitę vykusiame komiteto posėdyje buvo prisimintas baseino klausimas. Vicemeras Rimantas Norkus bandė išsiaiškinti, koks turėtų būti vandens procedūrų įkainis, kad paslaugas apsimokėtų teikti. Tačiau žinančių tokią informaciją nebuvo. Buvo nutarta kreiptis į Mažeikių ligoninę, kad ji pateiktų skaičiavimus, prognozes.
„Prognozuoti, kiek ateis žmonių, niekas negali. Šiemet lankytojų padaugėjo vien todėl, kad buvo dotuojama kaina. O kas būtų, jei tektų mokėti daugiau, sunku atspėti“, – posėdyje samprotavo Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis.
Tačiau jis sutiko, kad būtina suskaičiuoti išlaidas, įvertinti paslaugų kainą.
PASISAKO
UŽ PASLAUGOS
IŠSAUGOJIMĄ
Savivaldybės mero pozicija dėl baseino ateities tvirta: paslauga reikalinga vienareikšmiškai.
„Aš negaliu dabar pasakyti, kas ją teiks. Tik žinau viena, kad vandens procedūros turi būti“, – „Santarvei“ teigė V. Džiugelis, kurio iniciatyva, jam dirbant ligoninės vadovu, ir buvo įkurtas balneologijos skyrius, atnaujintas baseinas.
Anot pašnekovo, tolesnius žingsnius turėtų nulemti Mažeikių ligoninės pateikta informacija. Esą, norint skelbti aukcioną dėl baseino paslaugų, reiktų žinoti, kiek kainuoja vienas apsilankymas.
Už baseino išsaugojimą pasisako ir Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius.
„Reikia kuo greičiau sudėlioti taškus. Ir gydytojai, ir gyventojai susipriešinę, kaip sakoma, nėra olimpinės ramybės. Bandau suprasti ligoninės direktorių – neapsimoka teikti paslaugos, už kurią negaunama finansavimo. Tačiau baseiną galima išnuomoti pasiliekant kontrolę“, – samprotavo politikas.
Niekas neabejoja, kad jeigu baseiną perims privatininkas, vandens procedūros brangs. Tačiau, anot K. Bartkevičiaus, socialiai remtiniems žmonėms, vaikams paslaugos per įvairias programas gali būti dotuojamos iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: Už baseino išlikimą vienareikšmiškai pasisako ir Savivaldybės meras V. Džiugelis, ir opozicijos lyderis K. Bartkevičius.
