Vytautė Jonuškienė sakė dar žemaičio paso neturinti, tačiau Žemaitijos kraštas seniai yra tapęs jos namais. Ši žavi ir maloni moteris – vilnietė, tačiau štai jau keliolika metų ji gyvena pajūryje, o pastaruosius septynerius metus kone kasdien lankosi Rietave – čia jos mėgstamas darbas. „Rietavas – nedidelis, bet labai jaukus miestelis“, – pažymėjo Vytautė. Mūsų pašnekovė – Rietavo kultūros centro choro „Jūrava“ vadovė, o visai neseniai, bene vasarį, jai patikėtas dar vienas ansamblis – Daugėdų „Gairina“. Su chorvedyba ir dainavimu susietas visas Vytautės gyvenimas. O kai darai tai, kas miela širdžiai, tokie dalykai kaip ilgi kilometrai iki darbo vietos, kaip teigė moteris, tampa nereikšmingi.
Kalbėdama apie muziką ir dainavimą, V. Jonuškienė sakė, kad visada šie dalykai ją lydėjo gyvenime: dainavusi „Liepaičių“ chore, vėliau – chorvedybos studijos, po kurių buvo pakviesta dainuoti į Lietuvos operos ir baleto teatrą – čia pradirbusi 10 metų. „Vėliau gyvenimo peripetijos lėmė, kad atsiradau Klaipėdoje – esu meilės emigrantė“, – šyptelėjo Vytautė. Apsigyvenus uostamiestyje teko kurį laiką pabūti be muzikos. Ir tik po gerų metų moteris sulaukė kvietimo prisijungti prie Klaipėdos „Aukuro“ choro. Čia laukė pažintis su plungiške Rita Urniežiene, vadovavusia tuomet Rietavo chorui „Jūrava“. „Kai Rita išėjo dirbti į Plungę, ji man pasiūlė pabandyti perimti „Jūravos“ vadovavimą, sakė, kad turiu daug sceninės patirties, kad sugebėsiu. Pabandžiau. Manau, visai neblogai su choristais mums šiandien sekasi“, – kalbėjo Vytautė.
Choras „Jūrava“ turi ilgametes tradicijas. Jis įkurtas 1950 metais. Taigi jau daugiau nei 70 metų rietaviškiai gali didžiuotis tokiu kultūriniu reiškiniu savo mieste. V. Jonuškienė jo vadove tapo 2016 metais. Įdomu tai, jog šis choras gali vadintis ir mišriu, ir moterų. „Mes prisitaikome pagal situaciją. Parengiame programą ir mišriam, ir moterų chorui, – pasakojo vadovė. – Šiuo metu turime chore 5 vyrus ir tuo labai džiaugiamės. Yra renginių, kur vien tik mūsų vyrai dalyvauja, pavyzdžiui, jie visada atsakingai ruošiami Kovo 8-osios koncertui.“
Pasak Vytautės, „Jūravos“ kolektyvo branduolys – 13 choristų, yra tokių, kurie gali didžiuotis čia dainuojantys ne vieną dešimtį metų. Nustebome išgirdę, kad chore – ne tik rietaviškiai. „Yra atvykstančių iš Lopaičių, Gargždų“, – sakė vadovė. Choras gyvena aktyvų muzikinį gyvenimą: dalyvauja įvairiuose festivaliuose, renginiuose, Dainų šventėse, pats turi tradicinius renginius – Advento ir Romansų vakarus. Dalis „Jūravos“ choristų yra įsijungę ir į Rietavo bažnytinio choro veiklą. Taigi veiklos ir galimybių netrūksta. Artėja pasiruošimas jubiliejinei Dainų šventei. „Visada joje dalyvaujame. Tikime, kad ir kitais metais į ją vyksime, reikia tam rimtai pasiruošti“, – kalbėjo Vytautė. „Jūravos“ moterų chorui yra suteikta II kategorija.
V. Jonuškienė, kaip minėjome, neseniai perėmė vadovavimą ir Daugėdų ansambliui „Gairina“: pakeitė iki tol buvusį vadovą Juozą Barsteigą. „Labai šaunūs žmonės šiame chore, labai bendraujantys. Jie net prieš repeticijas susirenka prieš gerą valandą, kad galėtų pasikalbėti, aptarti viską, ir tik tada imame repetuoti, viskas tada vyksta be jokių problemų“, – pažymėjo Vytautė. „Gairinoje“ šiuo metu 8 choristai. Vadovė neslėpė, kad galbūt ateityje, tariantis su pačiais choristais, pavyks pasiekti ir kitokių tikslų ne tik dėl programos, bet ir keičiant choro įvaizdį, o gal net pavadinimą.
Moteris džiaugiasi matydama, kad abiejų jos vadovaujamų chorų nariai yra užmezgę draugiškus ir tvirtus tarpusavio santykius, kad yra žmonių, kurie buria kitus choristus. „Jūravoje“ turime puikią akompaniatorę Raimondą Jasinskienę. Ji įneša pozityvumo, užsidegimo ir profesionalumo mūsų chorui. Turime ir „influencerę“ choristę Daivą Balserienę, kuri skatina mūsų bendravimą bendroje grupėje socialiniame tinkle. Smagu, kai kasryt sulaukiame malonių pasisveikinimo žinučių ir pan.“, – kalbėjo mūsų pašnekovė.
Tiek „Jūravoje“, tiek „Gairinoje“ choristų dauguma yra jau brandaus amžiaus. Bet, kaip sakė Vytautė, kolektyvai tikrai yra jaunatviški savo energija, nuotaika, kurią sukuria ne tik bendraudami tarpusavyje, bet ir kitiems. „Aš visada po repeticijų grįžtu pasikrovusi geros energijos“, – teigė Vytautė.
Pasak V. Jonuškienės, muzika, dainavimas išties jungia žmones, atlieka savotišką terapiją: „Esu pastebėjusi, kad kartais gal ir rūpesčių kamuojami į repeticijas ateina žmonės, tačiau po repeticijos jų veidai pasikeičia ir nuotaika būna išties geresnė.“
Vytautė vis dar negali atsistebėti tuo, kad tik keletas jos choristų pažįsta natas, tačiau tai nėra kliūtis susitvarkyti su sudėtingais kūriniais. „Žmonės tiesiog jaučia muziką. Ir tai svarbiausia. Aš jiems sakau, kad profesionalūs muzikantai yra lygiai tokie patys žmonės, tik daug metų praleidę mokydamiesi“, – mano ji.
Atsisveikindama Vytautė pastebėjo, kad jai didžiausias džiaugsmas yra matyti, kad choristus jungia bendrystės jausmas, o jos kaip vadovės didžiausias tikslas – kad žmonės pajustų, kaip yra malonu dainuoti, nes tik tada galima degti noru kažko siekti.
Daiva Gerikienė
