Anūkę gelbėjusi močiutė neteko 2000 litų

Garbaus amžiaus moteriai sukčius paskambino laidiniu telefonu. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Tariama anūkės avarija mažeikiškei kainavo du tūkstančius litų. Tiek už „pagalbą“ – išvaduoti giminaitę nuo nemalonumų su teisėsauga – paprašė telefonu paskambinę sukčiai.

Gelbėjo anūkę

Pirmadienio vakarą 73-ejų metų Žemaitijos gatvės gyventojai laidiniu telefonu paskambino nepažįstamas jaunuolis.
Mažeikiškei vaikinas pranešė, neva jos anūkė avarijos metu sužalojo kitą merginą ir, norint išvengti nemalonumų su policijos pareigūnais, būtini pinigai.
Telefonu buvo sutarta dviejų tūkstančių litų suma. Ją patikli mažeikiškė pensininkė įteikė į namus atvykusiam telefoninių sukčių bendrininkui.

Ramybės periodas baigėsi?

Telefoniniai sukčiai, prisistatantys policijos pareigūnais ir savo aukas tikinantys, kad gali sutvarkyti visus teisinius reikalus dėl artimųjų padarytų avarijų ar kitų nusižengimų, mūsų rajone sėkmingiausiai pasipinigavo praėjusių metų gruodį.
Paskutinį metų mėnesį nukentėjo trys mažeikiškės, kurios už giminaičių padarytus tariamus sužalojimus sukčiams iš viso paklojo 12,5 tūkst. litų.
Panašus sukčių grobis Mažeikių policijos komisariate registruotas ir praėjusių metų vasarį, kai buvo apgauti keturi rajono gyventojai, kurie iš viso atidavė per dešimt tūkstančių litų.
Policijos pareigūnai mažeikiškiams primena, kad apskritai jokie teisiniai dalykai telefonu nesprendžiami, o juolab policija nesikiša dėl turtinių problemų tarp nukentėjusiojo ir kaltininko.
Sulaukus tokio skambučio, gyventojams patariama neskubėti atsisveikinti su pinigais. Pirmiausia reikia pačiam skambinti neva į bėdą patekusiam giminaičiui, pasitarti su artimaisiais apie gautą pranešimą, apie tokio pobūdžio skambučius informuoti policiją.

Naujos technologijos – naujos aferos

Per praėjusius metu rajono Policijos komisariate buvo pradėti 52 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, didžiąją dalį iš kurių sudarė telefoninis sukčiavimas.
Pastarojo specialistai skiria du būdus.
Pirmasis – kai pranešama apie giminaičio padarytą kitam asmeniui fizinę žalą ir prašoma pinigų neva tam, kad konfliktas būtų užglaistytas su policijos pagalba.
Kitas būdas – kai skambinantysis prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnu ir informuoja apie neva per jų sąskaitas vykdomą nelegalią veiklą. Tokie sukčiai dažniausiai prašo padiktuoti internetinės bankininkystės vartotojo prisijungimo duomenis, nes neva nori tirti šiuos atvejus.
Banko „Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius šalyje buvo nustatyta daugiau kaip du šimtai tokių sukčiavimo atvejų. Mažeikiuose tokie atvejai buvo penki.

Informacija – kaip raktas nuo seifo

Specialistai primena, kad joks bankas ar pareigūnai niekada neprašo iš asmens prisijungimo prie interneto duomenų – PIN kodų ir slaptažodžių. Tai yra svarbi asmeninė informacija, kuri reikalinga sąskaitų savininkams identifikuotis, kad galėtų tvarkyti savo sąskaitas elektroninėje erdvėje, ir ji turi išlikti konfidenciali.
Banko ekspertai pažymi, kad dėl patirtos žalos ar bandymų išvilioti pinigus dažniausiai kreipiasi moterys – jų tarp nukentėjusiųjų net devyniasdešimt procentų.
Iš vyresnių asmenų sukčiai dažniausiai stengiasi išvilioti sukauptus pinigus ar jų vardu paimti greituosius kreditus, o jaunesnių ar didelių pajamų neturinčių asmenų sąskaitos yra panaudojamos neteisėtoms pinigų perlaidoms.

3 Atsakymai į “Anūkę gelbėjusi močiutė neteko 2000 litų”

  1. nevykeliui Ramiui parašė:

    koks turi buti zmogus nevykelis ,kad sedetu prie interneto ir komentarais dziaugtusi is kitu zmoniu bedu/nelaimiu? apgailetinas tu

  2. Ramiui parašė:

    Žiūrėk, kad pats į žioplius neįsirašytum, tada ne tik bažnyčioje primuš…

  3. ramis parašė:

    DZIUGU ! Kiek zinoma zioplius kartais ir baznycioje primusa! Kuo daugiau ant sio svieto ziopliu,tuo linksmiau …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto