Palnosiškiui Vaclovui Beleckiui geriausia pramoga – įvairių rankdarbių gamyba. Autorės nuotrauka
Į buvusioje Palnosų pradinėje mokykloje vykusį susitikimą su „Santarve“ atėjęs Vaclovas Beleckis atsinešė kelis paties pagamintus darbelius.
Kaimo senbuvis teigia, jog pomėgis kurti vienokius ar kitokius rankdarbius gelbėja jį ir nuo kasdienybės, ir nuo ligų.
Atnešė parodyti žmonėms
Tai, kas vieniems atrodo nereikalingos šiukšlės, šešiasdešimtmetį minėsiančiam V. Beleckiui – medžiagos įvairiems gaminiams. Iš spalvingų bukletų, lankstinukų bei žurnalų, ledų pagaliukų, gamtoje randamų kriauklių, šakų ir kitų medžiagų jis kuria įvairius daiktus.
Bendruomenės narių apžiūrai išdėliojęs iš reklaminių bukletų, kompaktinių plokštelių, kamštelių, skardinių pagamintas dėžutes bei krepšelius smulkmenoms susidėti, padėkliukus karštiems kavos ar arbatos puodeliams, jis mielai atsakinėjo į klausimus, pasakojo, kas ir iš ko pagaminta, kiek trunka šis procesas.
Palnosiškės kaimynui gerų žodžių negailėjo. Jis yra vienas pirmųjų pagalbininkų, kuomet bendruomenė organizuoja renginį, vaidinimą ar susibūrimą.
Pomėgio šaknys – vaikystėje
Paklaustas, iš kur toks potraukis laisvalaikiu vis kažką gaminti, kurti, palnosiškis sakė manantis, jog tai – iš vaikystės. Meilę darbui bei savo aplinkai V. Beleckiui įskiepijo tėvas.
„Augau vienkiemyje, nebuvo galimybių nei ko paklausti, nei iš kur informacijos pasisemti. Be to, anuomet nebuvo ir tiek visokių daiktų, kiek yra šiandien. Dabar, jei ko prisireikia, nuėjai į parduotuvę ir nusipirkai – svarbiausia pinigų turėti. Anksčiau daug ką reikėdavo pasigaminti patiems, gal todėl ir buvome nagingesni, sumanesni“, – svarstė pašnekovas.
Jis nuo pat vaikystės turėjo potraukį vis kažką krapštytis. Pradėjęs mokytis profesinėje mokykloje, padarė kiaulę po ąžuolu: iš medžio plokštės išpjautą medį ir šį gyvūną lyg siuvėjas audinį sudygsniavo spalvotomis vielomis. Tą darbelį, nuvežtą į mokyklą, pastebėjo mokytojai, susidomėjo, paskatino nenuleisti rankų ir dirbti toliau.
Išbando įvairius darbus
Įvairius kūrybinius sumanymus V. Beleckis įgyvendina ir šiandien.
Pasak nagingo palnosiškio, jis negali išskirti kažkokios vienos veiklos rūšies, mėgstamo ar nemėgstamo darbo. Jei reikia, gali išpjauti stiklą, gali užsiimti statybos, medžio darbais. Jei reikia ir norisi, gali sudėti kompoziciją iš augalų.
Vien Palnosų kaimo teritorijoje yra pakabinta apie 100 inkilų paukščiams.
„Beveik nebūna vakarų, kad šiaip sau, rankas sudėjęs, žiūrėčiau televizorių. Turiu neįgalumą, einu pas žmones pasidarbuoti. Vasaromis darbų daugiau, tad mažiau laiko sau lieka, bet juk būna dienų, kai lyja. Tada ir nutaikau progą sugrįžti prie mėgstamos veiklos“, – pasakojo vyras.
Reikia kažkuo užsiimti
Palnosiškis sako nekopijuojąs kitų žmonių darbų. Ir nors kartais užmeta akį į vieną ar kitą pavyzdį, vis tiek pavyksta padaryti savaip.
Dalį darbų V. Beleckis laiko namuose. Dalis jų yra Palnosų bibliotekoje, Viekšnių poliklinikoje. Kažkada autorius juos demonstravo Viekšnių bibliotekos lankytojams. Dalį rankdarbių padovanoja žmonėms.
„Man tas veikimas, atrodytų, ir ligas nuima, ir ne taip ilgu tampa. Ir nors dalį medžiagų randu ar gaunu nemokamai, vis tiek kainuoja dažai, klijai. Kartais pats iš savęs pasijuokiu: kur mano protas – „ištaškau“ pinigus tokiems dalykams! Bet juk jei niekuo neužsiimsi, kas bus? Nuriedėsi į pakalnę“, – atviravo pašnekovas.
Sutiktais žmonėmis nesiskundžia
Keturiasdešimt metų Palnosuose gyvenantis V. Beleckis sakė noriai dalyvaujantis įvairiuose kursuose bei mokymuose.
„Kodėl ne, jei tik pasitaiko proga? Tobuliniesi, mokaisi, išbandai vis kažką naujo, vadinasi, eini į priekį“, – galvoja pašnekovas.
Pernai su dar trimis Mažeikių rajono atstovėmis jis dalyvavo seminare Utenoje ir sėmėsi drožybos paslapčių, nepaisant to, kad medžio darbai – jam ne naujiena. Yra buvęs ir floristikos kursuose.
Ir darbų visokių išbandęs yra. Turėjo kelias vairuotojo kategorijas, tad kolūkyje buvo traktorininku. Kurį laiką dirbo „Oruvos“ apsaugoje. Vėliau, kol nepradėjo „čiupinėti“ ligos, dirbo gaterininku.
„Negaliu skųstis: man visada sekėsi bendrauti su žmonėmis. Atrodo, nebuvo kažkokių konfliktų. Dabar pasitaiko pavienių atvejų, kai replikuoja: esą, neturiu ką veikti, todėl ir užsiimu „vėjais“. Būna, „pataria“, kad geriau eičiau kur nors vyno atsigerti… Tai į tokius patarimus nė dėmesio nekreipiu “, – pasakojo V. Beleckis.
Loreta BUTKUTĖ
