Kažkokia painiava pas mus su ta lapkričio pradžia: pirmoji šio mėnesio diena yra Visų šventųjų diena, o mes kažkodėl nuo seno esame pripratę bėgti į kapines ir tvarkyti artimųjų kapus. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad lapkričio pirmąją reikia pagerbti tuos, kurie po mirties Popiežiaus paskelbti šventaisiais, tad su mirusiųjų kapais nieko bendro čia nėra. Kas kita – Vėlinės, arba Mirusiųjų pagerbimo diena – lapkričio 2-oji. Būtent šią dieną reikia susitikti ir pagerbti mirusiuosius, lankyti kapus, deginti žvakutes. O pas mus ta diena kažkodėl nėra poilsiadienis, juolab šiemet, kai ji įsispraudusi tarp dviejų poilsio dienų – lapkričio 1-osios ir 3-iosios. Ar čia tik nėra kažkieno neapsižiūrėjimas ir ar nereikėtų šios klaidos ateityje ištaisyti?
Gražu šiomis dienomis kapinėse: žvakės užliejusios visą jų erdvę, kapai sutvarkyti, žmonės geranoriški, ramūs, susikaupę… Kai kas per tas šventes net bizniuką spėja prasukti. Turiu galvoje ne prekiaujančiuosius gėlėmis ar krepšeliais, o dūdorius, kurie eina nuo kapo prie kapo ir traukia vis tas pačias maldas ir melodijas… Žinoma, ne už ačiū.
Viskas puiku, viskas tikriausiai kasmet vyksta pagal tą patį rašytą ar nerašytą scenarijų, tik man smalsu, ar tie vertelgos muzikantai, per kelis vakarus susirenkantys tikriausiai ne vieną šimtą, o gal ir tūkstantuką litų, moka kokius mokesčius. Ir tų kapinėse muzikuojančių kompanijų yra ne viena. O jei paskaičiuotume, kiek kapinių yra visame rajone, tai, oho, kokia sumelė susidarytų.
O tas jų giedojimas ir grojimas, atsiprašau, net mano ausiai atrodo nekoks: kaip sakoma, kas kaip moka, tas taip šoka, bet juk čia visai kitas atvejis: mirusiuosius ir jų artimuosius reikia gerbti, o ne liurlinti bet kaip.
Tiek jau to, apie tą šventę pakaks, bet dar turiu vieną istoriją su jos užkulisiais. Viena pažįstama moteris buvo pakraupusi Mažeikių kapinių tualetu: jis esąs visiškai neįeinamas. Apie tai pilietiška mažeikiškė papasakojo vienam iš miesto vadovų. IR KĄ JŪS MANOT?
Visų pirma moteriškei buvo atskaitytas piktas pamokslas, ko ji kišasi ne į savo reikalus, ir papriekaištauta, ar atėjus į kapines reikia būti kelias valandas, kad prireikia eiti į tualetą.
Pasipiktinęs vietos gyventojų nemokėjimu elgtis viešuosiuose tualetuose, teršiančiais juos bet kaip ir bet kur, klerkas patarė mažeikiškei išvis neiti į tą tualetą, nes jis yra avarinės būklės ir gali įgriūti.
Kai apie šią situaciją papasakojau savo vienai pažįstamai, ši nustėro: jai geriant vaistus į tualetą reikia eiti dažnai, tad ką tektų daryti atvykus tvarkyti artimųjų kapų?
Kita vertus, ką daryti tiems, kurie aplankyti artimųjų kapų atvyksta iš kitų šalies miestų?
Ir vis dėlto į moteriškės, o gal ir kitų nuomonę b atsižvelgta: tualetas prie kapinių buvo išvalytas ir net pabarstytas chlorkalkėmis. O man vis tiek mintyse tebekirba to valdininkijos ponulio perspėjimas, kad tualetas gali įgriūti: kažin kas bus tas pirmas nelaimingasis?
O mano draugas tvirtina, kad dėl tualetų prie kapinių išties nėra jokių problemų: pro šalį teka Venta, tad kodėl sveikuoliams nenusimaudžius, o bijantiems šalto vandens neįlindus į šalia esančius krūmus?
Išgirdau gandą, kad Mažeikiuose uždaromas alaus bravoras. Jėzau Marija! Prieš kiek metų ta įmonė garsino mūsų miestą? Tai buvo viena garsiausių alaus daryklų visoje Lietuvoje, net rašytojas Balys Sruoga „Dievų miške“ apie tą įmonę rašė. Kai mes buvome pionieriai, į tą gamyklą eidavome deklamuoti eilėraščių ir dainuoti gražių dainų: bravoras buvo mokyklos šefas, tad tie susitikimai ten mums buvo limonado persigėrimo metas.
Kažkaip apmaudu, kad po tiek metų kažkokie funkcionieriai ar netikėliai atvykėliai nesugebėjo dirbti taip, kad mūsų miesto garsenybė – bravoras išsilaikytų. Mano dėdė ten praleido ne vieną dieną, nuolat buvo linksmas žmogus, dirbo nuo ryto iki jam patogios valandos.
Dar labiau gaila žmogelių, kurie nuo ryto iki vakaro trainiojosi apie tos įmonės barą: teks pigaus alučio paieškoti kitoje vietoje.
Nesu nusistatęs prieš kultūrinius renginius, bet jau ne pirmą kartą supykstu dėl jų reklaminių kur papuolė iškabinėtų užrašų. O labiausiai kenčia miesto stotelės: pastaruoju metu buvo reklamuojama brangi diskoteka, o skelbimukai tebekabo iki šiol…
sisbeitauskas@santarve.lt
Kodel nera ir kada pagaliau atsiras Mazeikiuose tikras miesto seimininkas-ukvedys?
o ar labai nori būti ukvedžiu? Kai išmoksi rašyti, tai galėsi būti ne tik ukvedžiu, o ir ūkvedžiu.
Palaikau pirmaji.Ir nerasyboje esme,o daromu darbu kokybeje ir ukiskume.Ko musu mieste pasigenda ne vienas.