Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Nuo kitų metų turėtų įsigalioti Seimo priimtos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis numatomas palankesnis teisinis reguliavimas darbo netekusiems asmenims.
Vienas iš socialinio modelio paketų
Antradienį už naujas nuostatas balsavo 61 Seimo narys, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 10 parlamentarų.
Šis įstatymas yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuris susijęs su socialinio draudimo tvarumu.
Priėmimo metu Seimas pritarė parlamentarų Irenos Šiaulienės ir Kęstučio Daukšio pasiūlymui ir įstatyme įtvirtino 6 mėnesių nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmę, į kurią teisę įgis asmenys iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turį ne mažesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per 24 mėnesius (šiuo metu reikalaujamas nedarbo draudimo stažas 18 mėn. per 36 mėnesius).
Įtvirtinama asmenims palankesnė skaičiavimo tvarka
Naujomis nuostatomis taip pat didinamas nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimalus dydis bei įtvirtinama asmenims palankesnė skaičiavimo tvarka. Nedarbo draudimo išmoka bus apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.
Pastovioji dalis sudarys 30 proc. minimalios mėnesinės algos. Kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis, kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, bus apskaičiuojama taip, kad bedarbiui būtų paskata skubiai ieškotis naujo darbo, t. y. pradiniu laikotarpiu (1–2 mėn.) kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis sudarys 50 proc. bedarbio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, paskui (3–4 mėn. ir 5–6 mėn.) mažės iki 40 ir 30 proc. Tačiau nedarbo socialinio draudimo išmoka negalės būti didesnė kaip 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Priėmimo metu Seimas pritarė parlamentaro Eugenijaus Gentvilo pasiūlymui ir nustatė, kad bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos), nedarbo draudimo išmoka bus pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota.
Visos užimtumo formos – viename teisės akte
Seimas priėmė ir Užimtumo įstatymą, parengtą siekiant įgyvendinti projekto „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimas“ siūlomas priemones.
Priimtu teisės aktu visos užimtumo formos reglamentuojamos viename norminiame teisės akte, numatyta atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą darbą bei nedeklaruotą savarankišką veiklą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, sudarytos prielaidos vienodam apmokestinimui gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybiniu socialiniu draudimu.
Įstatyme patikslinta bedarbio sąvoka, nustatyti bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atkūrimo ir panaikinimo pagrindai.
Taip pat patikslintos papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų kategorijos atsižvelgiant į bedarbių įsidarbinimo galimybes charakterizuojančius rodiklius (kvalifikaciją, amžių, nedarbo trukmę) ir situaciją darbo rinkoje; nustatytos naujos ir patobulintos esamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės bei jų taikymas.
Įstatymas priimtas 63 Seimo nariams balsavus už, vienam – prieš ir 8 susilaikius.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos ir Užimtumo įstatymas įsigalios 2017 m. sausio 1 d.
