Nesiliaujantis triukšmas, girtuoklių pasilinksminimai, pro lubas besisunkiančios fekalijos ir nuolatinis dvokas daugiabutyje gyvenantį mažeikiškį privertė pagalbos ieškoti įvairiose institucijose. Tačiau pastangos buvo bergždžios.
„Santarvės“ kalbintų specialistų teigimu, kaimynus nuo landynių gali išgelbėti tik jų savininkų priverstinis iškeldinimas, pardavus butą už skolas.
KENČIA TRIUKŠMĄ
IR DVOKĄ
Vienas iš Žemaitijos g. 9-ojo namo gyventojų kreipėsi į redakciją, prašydamas padėti sutramdyti kaimyną, kuris savo butą pavertė landyne.
Devintą dešimtį pradėjęs senolis tikino neturįs ramybės, nes landynėje girtaujama dieną ir naktį. Be to, jis priverstas kęsti šlapimo, fekalijų smarvę, nes virš jo buto esančioje landynėje yra išjungtas elektros ir vandens tiekimas, todėl susirinkę lėbautojai gamtinius reikalus atlieka tiesiog ant grindų.
„Į savo butą jau baisu net įeiti, smarvė sklinda visur. Nuo šlapimo vonios kambario lubos šlapios ir jau atšokinėjusios. Matyti nuvarvėjusių srutų žymės. Pats vonios kambariu net nebesinaudoju, kai prispiria, gamtinius reikalus einu atlikti pas kaimyną, kuris yra supratingas ir užleidžia savo tualetą“, – nevilties apimtas pasakojo senolis.
„Santarvė“ apsilankė mažeikiškio bute.
Iš tiesų, vos tik pravėrus senolio vonios kambario duris, trenkė stiprus dvokas. Vyriškis sakė šių durų iš viso nedarinėjantis, kad nors kiek apsisaugotų nuo iš vonios sklindančios smarvės. Tačiau ir tai nebepadeda, nes viršutiniame bute susikaupęs šlapimas jau pradeda skverbtis ir pro virtuvės lubas…
BAIMINASI
DĖL SVEIKATOS
Senolis sakė besibaiminantis ir dėl savo sveikatos: jei viršutinis butas dar kiek nesusitvarkys, jis bus priverstas gyventi antisanitarinėmis sąlygomis.
„Kreipiausi ir į Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyrių, kad pažiūrėtų ir išsiaiškintų, ar tokia aplinka nekenkia mano sveikatai, tačiau sulaukiau neigiamo atsakymo: jie niekuo negali padėti“, – skundėsi žmogus.
Minėto skyriaus vedėja Irena Macijauskienė ir „Santarvei“ atsakė tą patį: ši įstaiga į tokius skundus nereaguojanti.
„Skundų dėl privačių butų nagrinėti negalime, jei tai būtų įmonė, būtų galima žiūrėti, ar ji atitinka visus higienos normų reikalavimus. O normų dėl antisanitarinių sąlygų nėra. Negalime nurodinėti, kaip butas turi būti tvarkomas ar apstatytas. Manau, kad dėl per lubas varvančių fekalijų priemonių turėtų imtis namą administruojanti įmonė“, – paaiškino I. Macijauskienė.
LAIKINA PAGALBA
Senolis pagalbos kreipėsi į policiją, tačiau ir iš to naudos maža. Policija esą išvaiko benamius, tačiau po kurio laiko jie vėl sugrįžta.
Daug rūpesčių keliantis Žemaitijos g. 19-ojo namo butas kol kas nėra registruotas kaip landynė, tačiau, pareigūnų tikinimu, artimiausiu metu bus pradėti rengti dokumentai.
Pasak prevencinio poskyrio viršininko Arūno Bubliausko, mieste šiuo metu yra registruotos penkios landynės.
„Landynėmis jas vadina gyventojai, tačiau tokio juridinio pavadinimo šie būstai neturi, tiesiog jie yra įtraukiami į stebėjimo objektų sąrašą, ir galbūt ateityje teismas juos oficialiai pripažins landynėmis. Mat teisiškai landyne yra vadinama patalpa, kurioje lošiami azartiniai lošimai, ištvirkaujama arba vartojami alkoholiniai gėrimai“, – paaiškino A. Bubliauskas.
Pareigūnai tikino, kad kiek galimybės leis, stengsis padėti nuo minėtos landynės kenčiantiems kaimynams.
Landyne virtusio buto savininkas policijai gerai žinomas. Šiuo metu jis dienas leidžia areštinėje ir čia turėtų prabūti dar apie mėnesį. Todėl pareigūnai su namą administruojančios įmonės darbuotojais užkalė išlaužtas landynės duris, kad į butą nebelandžiotų, kas panorėjęs.
Senolis įsitikinęs, kad užkaltos durys nuo benamių apsaugos neilgai, bet kartu pasidžiaugė, kad bent kažkokių priemonių imtasi.
KREIPIASI
Į TEISMĄ
Namą administruojančios įmonės UAB „Admituras“ vadovas Antanas Barvydis „Santarvę“ patikino, kad jų įmonė susitvarkyti su landynėmis neįstengia, nes neturi tam teisinio pagrindo.
„Jei buto savininkas yra įsiskolinęs už komunalines paslaugas, kreipiamasi į teismą. Jei skolų jis laiku nepadengia, butas gali būti parduotas iš varžytynių. Kol kas tai vienintelis būdas atsikratyti landynių kaimynystės“, – informavo A. Barvydis.
Šiais metais UAB „Admituras“ dėl skolų teismui perdavė 114 bylų. Bendrovės vadovo teigimu, beveik 60 proc. iš jų pateks pas antstolius, nes galima spėti, kad nekilnojamojo turto savininkai laiku nepadengs įsiskolinimų.
„Į antstolius kreipiamasi kraštutiniais atvejais, kai savininkai piktybiškai nemoka susidariusių skolų. Didžiąją dalį skolos per ilgesnį ar trumpesnį laiką vis tiek susigrąžiname“, – sakė A. Barvydis.
IŠIEŠKO
ANTSTOLIAI
Į teismą dėl skolų kiekvienas paslaugos teikėjas kreipiasi atskirai. Šiais metais Elenos Miliauskienės antstolių kontora yra gavusi 83 bylas dėl skolų už šilumos tiekimą išieškojimo ir 33 bylas, kur skolas išieškos „Admituro“ labui.
Pagal šalies įstatymus, gyventoją iš jo vienintelio gyvenamojo būsto iškeldinti galima tada, kai jo skolos viršija 7 tūkstančius litų.
Antstolės E. Miliauskienės teigimu, varžytynių pastaruoju metu būna labai mažai, prasiskolinusiam žmogui siūloma pačiam susirasti pirkėją ir parduoti butą bei padengti skolas. Tai esą naudingiau jam pačiam, nes šeimininkas gali gauti didesnę kainą, nei gautų skelbiant varžytynes.
Varžytynės savininkui nėra naudingos. Jei rengiamos pirmosios varžytynės, prašoma vos 80 procentų pradinės būsto kainos, per antrąsias varžytynes prašoma kaina mažinama iki 60 procentų, jei vykdomos ir trečiosios varžytynės, būsto kaina dar labiau sumažėja.
E. Miliauskienės teigimu, susidurti su landynių varžytynėmis tenka itin retai, nes dažniausiai landynėmis paversti butai neturi savininkų – jie nėra privatizuoti.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Nuo girtuoklių kenčiantis kaimynas įsitikinęs, kad užkaltos durys neapsaugos nuo neprašytų svečių.
