Aviečių lapai ir uogos turi ypatingų medžiagų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Kaskart užsukęs į vaistinę suvoki, kad daugelis dėl kiekvieno menko negalavimo iš karto griebiasi cheminių preparatų. Tokia vaistų vartojimo kultūra tampa įprasta, bet juk anksčiau nebuvo nei pastilių nuo kosulio nei vaistų, kad geriau virškintų žarnynas, ir visi puikiai išgyvendavo. Žmonės tikėjo augalų gydomąja galia ir žinojo, kuo ir kaip gydytis. Na, o įpusėjus vasarai, kol dar nesibaigė sodo ir miško gėrybės, pasinaudokime senolių bei žolininkės Jadvygos Balvočiūtės patarimais apie tai, kaip, sušlubavus sveikatai, gali pagelbėti įvairios uogos.
Juodieji serbentai
Žolininkės teigimu, šios uogos pranoksta daugelį kitų sodo uogų pagal jose esančių vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų kiekį. Ji rekomenduoja rinkti prinokusias ir sveikas uogas, lapus, o ankstyvą pavasarį galima prisiskinti ir pumpurų.
Juodųjų serbentų arbatos ir užpilai vartojami sergant šlapimo pūslės ir inkstų ligomis, prakaitavimui skatinti. Uogose esančios veikliosios medžiagos reguliuoja kraujo spaudimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, padeda sergant reumatu, bronchitu, gastritu, esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui ir viduriuojant. Serbentų preparatais gydoma avitaminozė, mažakraujystė, sąnarių uždegimai, stabdomas kraujavimas iš dantenų ar nosies gleivinės.
Mėlynės
Jau nuo senų laikų mėlynių uogos žinomos kaip puikus vaistas žarnyno ligoms gydyti. Jos gerina regėjimą, todėl žmonėms, kurių veikla susijusi su dideliu darbo krūviu, rekomenduojama vartoti jas ištisus metus. Dėl esančių natūralių konservantų mėlynės, net ir apdorotos, išsaugo savo savybes.
Mėlynės taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje, veikia kaip natūralus antibiotikas, o mėlynių ir juodųjų serbentų mišinys yra geras širdies veiklos stimuliatorius. Be to, jose gausu antioksidantų, kurie padeda atsinaujinti kūno ląstelėms. Esant burnos gleivinės uždegimams, mėlynių sultimis skalaujamos dantenos, burnos ertmė, ryklė. Liaudies medicina rekomenduoja mėlynių lapų arbatą gerti nuo pykinimo ir kraujavimo.
Avietės
J. Balvočiūtė šias uogas rekomenduoja persišaldžius: „Užpuolus peršalimo ligoms, pirmiausia reikėtų gerai išprakaituoti. Geriausiai šį procesą skatinanti žolelė – avietė. Tam tinka lapai, kamienas ir pačios uogos.“ Būtent avietėse yra salicilio rūgšties, todėl šios uogos veikia kaip aspirino tabletė, tačiau, priešingai nei vaistai, avietės negali pakenkti skrandžio gleivinei, o netgi veikia ją teigiamai.
Aviečių lapai ir uogos turi ypatingų medžiagų – sitosterinų, pasižyminčių antisklerozinėmis savybėmis. Efektingiausios yra šviežios ir džiovintos uogos, tačiau teigiamų savybių turi ir uogienė.
Žemuogės
Šių uogų sultimis ar užpilu skalaujama burna ir gerklė, esant gleivinės uždegimui arba blogam burnos kvapui. Žemuogės taip pat yra puikus vaistas, kai sergama hemorojum, tuberkulioze ar cukriniu diabetu. Jų lapų užpilas puikiai tinka ir kosmetinėms procedūroms: riebiai, išsiplėtusiomis poromis odai ruošiamos žemuogių kaukės. Šviežių uogų sultimis vilgoma strazdanota, dėmėta ir spuoguota oda, o lapų nuoviru gydomas išbėrimas. Tačiau kai kurie žmonės žemuogėms yra alergiški, todėl, pastebėjus neigiamus simptomus, jų reikėtų atsisakyti.
Gervuogės
Ekologinio ūkio savininkė pataria skinti jaunus, neapdulkėjusius gervuogių lapelius, kurie turtingi vitaminų, mineralinių medžiagų, stiprina imunitetą. Be to, neturi įkyraus skonio ar kvapo.
Šviežios gervuogės ir jų sultys malšina troškulį karščiuojant, o uogų arbata turi stiprinamųjų ir raminamųjų savybių, todėl liaudies medicinoje vartojama nuo klimakterinės neurozės. Uogų ir lapų nuovirai puikiai tinka peršalimui bei pabrinkimams gydyti. Pernokusios gervuogės laisvina vidurius, o norint priešingo efekto reikėtų valgyti dar nevisiškai sunokusias uogas.
Spanguolės
Liaudies medicinoje spanguolės vartojamos esant šlapimo pūslės uždegimams ar net kai kurių rūšių inkstų akmenligei gydyti. Uogos ir jų sultys malšina troškulį, tonizuoja, didina darbingumą, gerina apetitą. Spanguolės rekomenduojamos tiems, kas vartoja antibiotikus, žarnyno mikloflorai atstatyti ar esant glaukomai, tačiau netinka sergantiems opalige.
Dėl spanguolėse esančių polisacharidų, celiuliozės ir pektinų jos puikiai tinka organizmui valyti. Taip pat uogose esančios medžiagos mažina rūgimo, puvimo procesus, naikina įvairius mikrobus. Didelis pektino kiekis suriša ir iš organizmo pašalina sunkiuosius metalus, o tai svarbu apsinuodijus ar organizmą pažeidus radiacijai.
Šermukšnio uogos
Žolininkė J. Balvočiūtė primena ir apie šermukšnio uogų naudą: „Šermukšnyje yra tokia gausybė sveikatai naudingų dalykų, kad prie jį vartojančio žmogaus ligai pristoti yra labai sunku.“ Uogose gausu vitaminų, naudingų organizmui išsekus, sergant mažakraujyste ar avitaminoze. Taip pat sudėtyje yra pektinų, kurie sujungia į žarnyną patekusias nuodingas medžiagas ir neleidžia joms rezorbuotis į kraują. Šermukšniai turi antibakterinių savybių, tad patariama juos vartoti sergant uždegimais ar peršalus. Be to, uogos ar jų sultys puikiai tinka norint nuraminti nervus ir normalizuoti medžiagų apykaitą.
Bruknės
Specialistai rekomenduoja šias uogas valgyti šviežias arba šaldytas ir rinkti augančias toliau nuo kelio. Bruknės pasižymi antibakteriniu poveikiu, vartojamos akmenligei gydyti, virškinimui gerinti ir norint tonizuoti organizmą.
Bruknių lapų arbata vartojama reumatui, podagrai, artritui gydyti. „Šių uogų arbata puikiai malšina troškulį, o tai ypač aktualu karščiuojant“, – pasakojo farmacininkė J. Balvočiūtė ir apie bruknių arbatos naudą.
Šilauogės
Šiose uogose gausu junginių, kurie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo senėjimo procesus ir teigiamai veikia organizmą pradinėse vėžinių susirgimų stadijose. Šilauogėse sukaupti antocianinai stiprina regėjimą ir mažina akių nuovargį. Šilauogių sultys bei džiovintos uogos naudingos sergant žarnyno ligomis, sutrikus virškinimui ar pablogėjus apetitui. Šilauogėse esanti folinė rūgštis labai naudinga nėščioms moterims, nes turi teigiamo poveikio vaisiui. Liaudies medicinoje šilaguogė žinoma kaip uoga, gydanti vėžį ir kovojanti su aplinkos sukeliamu stresu žmogaus organizmui.
Živilė DAMULYTĖ
