Nuo vienos raidės iki žemaičių kalbos

Lapkričio pradžioje Mažeikių rajono logopedai ir specialieji pedagogai pradėjo vykdyti ilgalaikę kvalifikacijos tobulinimo programą ,,Kalbos sistemos funkcijos, kaip komunikacijos priemonės aktyvinimas holistiniu požiūriu“.

Programos vadovė Loreta Šličiuvienė, mūsų rajono logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinio būrelio pirmininkė, darželio-mokyklos ,,Kregždutė“ logopedė ekspertė, pagalbos mokiniui specialistes pakvietė dalyvauti edukacinėje išvykoje-seminare ,,Nuo vienos raidės iki žemaičių kalbos“. Renginys vyko Mažeikių muziejuje.

Seminaro metu knygos autorė Jūratė Norvaišienė pristatė knygą „Vienos raidės istorijos“. Mažeikiškė pasakojo, kaip kūrė savo personažus ir jų istorijas, kuriose visi žodžiai prasideda iš tos pačios raidės. Dėl unikalumo šis leidinys pateko į Lietuvos rekordų knygą.
L. Šličiuvienė pristatė įgyvendintą tarptautinį bendrojo ugdymo įstaigų įvairių gebėjimų mokinių virtualų edukacinį projektą-parodą „Auksinis ruduo“, skirtą Tarptautinei projektų valdymo dienai paminėti, ir jo organizatorius: darželį-mokyklą „Kregždutė“, Mažeikių rajono logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinį būrelį, Kauno Tado Ivanausko progimnaziją, Panevėžio lopšelį-darželį „Kastytis“, Mažeikių muziejų.

Metodinio būrelio vadovė supažindino su integruotomis projekto veiklomis: kūrybinėmis dirbtuvėmis, atviromis veiklomis, skirtomis pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, pranešimais tėvams, pedagogams, mokinių ir pedagogų mini konferencija „Aš galiu kalbėti užsienio kalba“.
L. Šličiuvienė padėkojo organizatoriams ir dalyviams, moksleiviams už nuostabius kūrybinius darbus ir malonų bendravimą, dalijimąsi patirtimi, dalyvavimą projekte. Ji teigė turinti vilties, kad diskusijose išgirstos žinios pravers švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų praktikoje, įtraukiojo ugdymo kontekste ugdant skirtingų gebėjimų mokinius, bendradarbiaujant su jų tėvais.

Muziejininkė Jūratė Miliauskytė papasakojo apie žemaičių tarmę, pakvietė prisiminti, pažinti žemaitišką šneką per žaidimus ir dainas, pristatė muziejuje eksponuojamas parodas.
Renginio dalyviai sužinojo apie muziejininkų skelbiamą akciją, kuria skatinama padovanoti bilietą į muziejų tam, kas jo pats negali įsigyti, metodinio būrelio vardu vienbalsiai nusprendė prie jos prisidėti.
Mažeikių rajono logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinio būrelio inf.

Kāp Pranis suvalkietio palėka

Pranis parejė nomėi kuo nuors ožkostė. Išlėpės iš valdėška „kaliuošė“, aptėmpta pėlkuos spalvuos brėzėnto, pasirožava. Nu ėlga siedėiejėma bova pastīrusi nogara. Itraukės i plautius čīsta vuora, pajota nuosie kažėn kuoki keista smuoka. Ligo kažėn kumet tuoki būtom oustės… Pastuovėjos ėlgiau, pavīka atsektė siūla gala. Priš akis stuojuos pėrma naktės pu veselės. Ligo vakar vėskas būtom bovė vo ne priš 40 metu. Juk pėrma karta sogolė so muotrėška. Ir jau so sava teisieta žmuona. Be baimės kuokė „puonėška“ lėga pasigautė. Rimta anuo Steputė, nieka bluoga nebova api anou girdiejės. Soprata Pranis, ka negal iš pėrmuos naktėis pasiruodītė pelū maišo. Kou ana pagalvuos? Gal ritmetie padoutė balta ronkelė ir pasiūlītė eitė abodom i ketorės posės skirtingās kelēs.

Priš akis Praniou iškėla vakū dėinas, kāp ganė žmuoniū sovestas karvės, lauželiūs kepė bolbės, karto jiedė drosko unsiberdamė, kartās turiejė ir svėista unt bolbės undietė. Karto ganė ir špuosininks Laurieckis. Jeigo dar bornelė patrauks, joukams nebova gala. Atmėnė Laurieckė pamuokīma: je nuori so žmuono pėrma nakti neapsijouktė, reik iš onksta su „muokyta“ muotrėška pamiegintė.

Nieka uns iš onksta nemiegėna. Vo pu veselės ta atsijiemė už vėsas praleistas pruogas. Bet vėsė gerė dalīka vėina dėina bėngas. Tas keists smuoks uns kėima bova ne kas nuors kėts, vo ont žovėis taukū keptė blīnā. I Steputė, sopratusi Praniaus nuklīdėmus pas svetėmas muotrėškas, ne tik žovėis taukās kėima prasmardėna, bet ir i draugėška teisma Prani padevė. Teismou pirmininkava kulkuoza „Pu Lenina vieliava“ partėjės sekretuorios. Už gastruolės pas svetėmas muotrėškas reikiejė smarkē pasiaiškintė. Pranis nenuginčėjemā paaiškėna: aš mylo sava muotrėška, dėl tuo ir taupau, vo svetėmū mon negaila.
Nu tuo laika Prani vėsė ir vadėn suvalkietio.

Vels zoikė kailie

Tou nepramislīta istuorėjė mon īr pasakuojės mona o. a. tievs, vo anam anuo tievs, aiškiau – mona buočios. Pėrmiause kelė žuode api buočio. Ons bova gėmės 1885 metas. Išejė iš šiuo pasaulė 1959 m. Bova mažakalbis, nieku nepliauškė ir nikumet nemalava. Neturiejė ir iškalbas duovėnuos, dėl tuo nikumet nejė i piršlius.

Buočios iki sava veselės tarnava už vaiki pas tuoki Kobėlio Rokū kaimė. Kombari gava puikiuo klietie šalėp da poikesnė prūda. Klietės bova poike išpoušta: unt sėinas abruozda ir paveiksla, ont palongiu – kvietku vazuoninkele. Ir apsikluojėms ir pasikluojėms kap kokem konėgou. Rame pagīvena gal kuokė nedielė. Prasidiejė keistė dalīka: pu posnaktės vėrš lubu kažėn kas jem vakščiuotė. Aiške gėrdas žingsne pirmīn, atgal… Kartas ligu laksta, ligu šuokinie. Bet vėsumet daile, be pėktoma, nuors aiške gal suprastė ka ne vėins žingsniou. Bova ir ramiū naktū…

Vėina karta buočios neapsikėntės vėskon papasakuojė sava gaspaduorems. Tėi keista susiveiziejė vėins i kėta ir miegėna paprasta paaiškintė: gal mergės špuosus kret, gal gėrts žmuogelios nakti numū nebrond. Prižadiejė vėlkšuni pri vartu prirėštė ir spīna vartams nupėrktė. Nei spīnuos, nei šonėis… Priprata ons pri bildesiū, par dėina nuvargės, nakti diejė i aki ir nieka nebklausies.

Atejė švėnta Juona naktės. Kėik tėn tuos naktėis! Bova sekmadėinis, ritmetie nereik keltėis. Gulinie buočios luovuo galvuodams kon čė šėndėin nuveikos. Šeimīna važious i bažnīčė… Tik kažėn kas smarke sobildiejė unt lubu ir užkrėta už luovas gala! Buočios parsigondės pradiejė žegnuotėis, balso kalbietė puoterus. Vėskas nutėla, nieks ni krust. Eis veizietė kas už tuo luovas gala užkrėtės. Nieka nier! Unt kieliu ir ėiška pu luovo. Vo tėn: top zuikis! Paprasts, pėlks zuikis. Baimė kap ir išgarava.
Atidarė duris, pasijiemė šiepėti ir išvarė lauka. Vos tik paržengė slinksti – akies prapuolė. Išgarava kap nebovės. Kažėk kap negera unt šėrdėis palėka.

Papasakuojė api nutėkėma sava geradarems. Gaspaduorios tik patraukė petes ir nuejė. Vieliau sopratau ka anėi nenuoriejė išgundintė, bijuodamė prarastė gera darbininka, katras gera dėrba ir arielkas negierė.
Pu tuo nutėkėma do metus nieks unt klietė nebildiejė. Tėik metu buočios tėn darbavuos. Vo anam bėngont tarnīstė, pasitaikė pasirokoutė so gaspaduoriaus tievo. Senelies jau bova gal aštoundėšimt metu, gal daugiau. Uns papasakuojė: To, Petra, iš pu luovas vėlni išvadėna. Priš daug metu, ka dar pėimou bovau, mes buvuo tūn vėlni prikvėitė. Iš šermokšnė medė lazduos so ketas pėimėnimis prisidruožiniejuom švilpīniu. Vakarė, ka aptema, pradiejuom švėlptė. Nieka. Kėta vakara prisikvėitiem joudas ir garbanuotas plaukas pėimini. Pats i vėlni esi panašos gal greitiau prikvėisi. Vos tas pradiejė švėlptė, pakėla baisos vies. Vėskas trat, ūž. Muoviem i truobas parsigondė. Vo pakvėists velns palėpa unt klietės vėršaus. Je ne tava drosoms, būtom ir šėndėin tebesos.
Vo je īr velns, īr i Pondėivs.
EREMĖNS Kazimiers