Žemaitėjės metu užvėršavėms bus Telšiūs.
Kėtus metus Seims paskelbė Žemaitėjės metās. Yr sodariniejema pruograma, vykst rėnginiū planavėms ir anū surėktavėms unt vėsuos Lėtuvuos.
Vėsas savivaldybės, ne tik Žemaitijuo, organizous sava švėntės Žemaitėjės garbē.
Tou klausėmo Telšiūs bova sušaukts Žemaitiu kultūras draugėjės prezidioma puosiedis. Šnekėno visyms žėnuoma žmuogo – ŽEBRAUSKI Algėrda.
– Pats esi dėdelē užjymts žmuogos, turys vėsokiausiu pareigū tėik tarp muoksla, tėik tarp valdžiuos žmuoniū. Kam patem rēk gaištė laika so žemaitėškās kultūras draugėjės reikalās?
– Prigymtės mona tuokė. Nier geresnė laika, nier prasmingiesniu darbū kāp darbs sava gimtā Žemaitėjē. Tas kėkvėinam Žemaitijuo gėmosem turieto ateitė so muotėnas pėino. Ir nier čė jokiuos polėtėkas, juokė separatizma smuoka. Yr tik darbs Tievynės labou.
– Eikēm pri reikala – Žemaitėjės metu. Kas anus atmėn įrašytė į valstybės lygė pruogramas?
– Seime yr susidariusi žemaitiu parlamėntėnė grope, katrā pirmininkaun Šalaševičiutė Rimantė, kėlėma nu Varniū. Aktyvē prisyded Šiaulienė Irena. Tėn pėrmiausē ir aptariem žemaitiu klausėma.
Ta idiejė bova rimtā svarstyta Seima puosiedie ir gava pritarėma. Bova ir tokiū seimūnu, tarp kėtkuo, akademėks, katras siūlė ir kuokė nuors gyvūnelė metus skelbtė je gal būtė Žemaitėjės metā ir paruodė sava absoliuti kultūrini ir istuorini neišprosėma.
Džiaugous ka dėdiuoji dalis Seima nariū soprata istuorėjės žėnuojėma, sava krašta pažėnuojėma svarba ir nubalsava Žemaitėjės metus skelbtė 2019 m. Tas susiein so 800 metu pėrmoujo Žemaitėjės pamėnavuojėma jubiliejo.
– Pasakyk kas, patėis galvuojėmo, būtom verts vėsū žėnuojėma?
– Visyms reikieto žėnuotė ka Žematėjė yr ne šēp etnografinis regijuons, vo istuorinis Euruopas regijuons. Žemaitėjės reikšmie Euruopas istuorėjē yr neabejuotėna.
Šnekont api lietuvybės išsaugojėma iki šiū dėinū, reik atmintė Žemaitėjės prisidieta dali. Lėtuvuos 100-tė mėnavuojėms yr poikė žėidā, katrėi išauga unt kėitū , kraujė upiem laistytu Žemaitėjės šaknū.
ŽEBRAUSKIS Algėrds i Kontrims Ontans to api kūn pasirokoutė.
– Parokoukem api Žemaitėjės metu svarbiausius darbus, katrėi svarbė Lietovā.
– Aiško dėdėliausė išlėiktamojė vertė turies išleistas knyngas. Bus išleista vėsa serėjė vertingu ne tik edukaciniu, bet ir reprėzėntaciniu leidiniū.
Jau priš do metus atgal dėdelės muokslininku pajiegas pradiejė rimtus darbus. So Telšiū archyva dėrektuorė Jonkauskienė Alma sorinkuom daug medžiaguos iš Lietuvuos archyvu api senūsius žemielapius. Jau torem 300 Euruopas žemielapiu, kor mėnavuojema Žemaitėjė. 17-uo žemielapiu Žemaitėjė yr ivardėjama kāp europėnė žemė lygi Bavarėjē, Burgundėjē ar Velsou… Yr surinktė XVII–XVII omžiu žemielapē.
Vėsus sodiesem ir išleisem atskėro leidėnio, kor kėkvėins, katras idomaujės istuorėjė, galies isitikinė ka Žemaitėjė tėkrā ne šēp sau etnografinis regijuons.
– Vės galvuojo ir ramybės nerondo: kas atsitėka so mūsa Lietova ka sava istuorėnē žemē nerondam žemielapie vėitas?
– Roušams ypatingas svarbuos leidėnys „Žemaičių vyskupystė 1427–1926“. Ruoduos daug atskėrūs kontekstūs yr prirašyta, bet nieks ir nikumet rimtā tuo nepaprasta darėnė nenagriniejė, neištyriniejė kuokė anuo reikšmie Lietuvuos valstybės, lietovėškoma išsaugojėmou,katalėku bažnyčės plėtėmou, architektūrā, švėtėmou, tautuos kultūrā ir daugybė kėtū prasmiū.
Žemaitiu vyskupystė turiejė mėlžėnėška ytaka Lėtuvuos istuorėjės raiduo. Leido sau pasakytė ka ir Dėdiuojė žemaitiu vyskupa Valončiaus indielis i Lietuvuos istuorėjė nier kāp reikintė ivertints.
ŽKD prezidiums – Degātiu parke.
Šalėp muoksliniu leidėniū roušams spaudā reprezentacinis leidinys „Žemaitija“. Kāp ir kėtė uns išeis lietuviu ir anglu kalbuomis, kor vėsam pasauliou pristatysem Žemaitėjės istuorėjės sutraukta varijanta.
Bus kalba api svarbiausės datas ir įvykius. Bus ivertintė Saulės ir Dorbės mūšē, katrėi laimietė tik žemaitiu pajėguomis. Pasakysem istuorėnė teisybė ir api Žalgėrė mūši. Tėkrėje istuorėkā senē tus faktus žėna, bet visyms tuo nenuor pasakytė.
Mes tēp ėlgā bijuom patis savės, ka pavarguom nu tuštiū kalbū, bet Lietova tėkrā bus stėpresnė ir iduomesnė pasauliou pasakydama api savi vėsa teisybė.
– Dar nuoro išgėrstė nuomuonė api tarminius vėituovardiu įformėnėmus.
– Esam tarėis su lietuviu kalbuos instituto ka anėi parėngto dokumėnta, katras leisto tarmėška žymietė vėituovardius. Ir čė mes patis sau priešā esam.
Juk kėkvėinam turistou būtom dėdelē iduomē parskaitytė teisinga tuos vėitas pavadėnėma. Juk anglėšku tėik I tėk prisileiduom, nereik ni dėdelė miesta mozėkonto I kaimėškas ar mokyklu mozėkėnės gropes anglėška vadėnas. Vu je Kontautē šalėp Kantaučiai, Mažeikē šalėp Mažeikiai jau grėsmie valstybėnē kalba… Jouks vėins.
Jau senē reik teisingā formoutė sava krašta kultūra. Je nesūgebi gerbtė sava gimtuos vėitas, neidomaujys sava buočiu ir probuočiu istuorėjė, nikumet negėrbsi ir Lietuvuos. Ta yr gėlomėnė problema, ne šēp mėnkniekis.
Jau senē yr prijymts Etnokultūras globuos istatyms, tik kas nū skaita?.. Mes tik poušam fasada, vo pamatas nesirūpėnam. Čė kāp su apatėnēs drabožēs: je anėi smėrd, juoks vėršutinis strajos nepadies.
– Juk būs ir rėnginiū ne tik leidiniū?
– Rėnginiū bus pu vėsa Lietova, plans dar yr derėnams. Vo dėdėjē turieto būtė do. Vėins Vėlniou, Uoperas ir baleta tetrė. Iškilmingā. Tėn, aišku, bus sukvėistė daugiausē Vėlniaus ir Kauna kraštū žmuonis.
Torem api kūn parokoutė torem kūn paruodytė. Užvėršavėms Žemaitėjės metu bus Telšiūs. Daugiausē Žemaitėjē nusipelniusyms, daugiausē pri metu darbū prisidiejusyms bus iteiktė Žemaitėjės Garbies žėnklā. Planoujem iteiktė 170 Garbies žėnklū. Aišku, ka vertū žėnkla yr daugiau.
Pasaulis mainuos, žmuoniū kartas keit vėina kėta, bet omžėnas vertybės, kāp ir buočiu žemė, visyms reik brongintė, sauguotė ir gerbtė.
Rokavuos MEDEIKĀTE Jurāte
Portėgrapėjas STRIČKAS Alvīda
Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos projektą „Būkem žemaite“ remia
