Paauglius rūkyti paskatino ir karantinas: vis dažniau griebiamasi elektroninių cigarečių

Specialistų teigimu, nikotino vartojimas rūkant tradicines cigaretes yra pavojingiausias žmogaus sveikatai. Nuotr. iš pexels.com

Seimas rimtai užsimojo sumažinti Lietuvoje vis labiau populiarėjančių elektroninių cigarečių pardavimus: nuo lapkričio 1 d. prekybininkams draudžiama skelbti tokių cigarečių kainų akcijas, jas reklamuoti. Šis draudimas galioja ir kitoms rūkymo alternatyvoms – „Iqos“, pildikliams, skysčiams, žoliniams rūkalams.


Be to, kelią Seime prasiskynė ir reikalavimas nuo liepos 1 d. šalyje uždrausti prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis su skysčiu, jeigu jame yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir skonį.

Elektroninės cigaretės ir kitos alternatyvios rūkymo priemonės labiausiai populiarėja tarp jaunimo, netgi nepilnamečių moksleivių. 2019 m. vykdyto tyrimo duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą gyvenime bandė vartoti 65 proc. 15–16 metų amžiaus mokinių, o įprastines buvo rūkę 54 proc.


Nors rūkalų pardavimo vietose reikalaujama pateikti tapatybę įrodančius dokumentus, dauguma rūkančių paauglių neslepia sugebantys jų nusipirkti patys arba paprašę suaugusiųjų. Pasitaiko, kad priklausomybes vaikams ugdo ir patys tėvai – pavyzdžiui, padovanodami elektroninę cigaretę.
„Lietuvoje iki šiol neturime ankstyvosios intervencijos programos, skirtos rūkymo problemai spręsti“, – nurodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD).


2020 m. spalį Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro atliktas tyrimas parodė, kad per ankstesnius metus psichosocialinių sunkumų patiriančių paauglių padaugėjo nuo 13 iki 18 proc. Mokslininkai pastebi, jog pandemija, karantinas ir jo nulemta socialinė izoliacija turėjo didelį poveikį mokinių savijautai, emocinei sveikatai bei socialinei brandai. Tai viena iš priežasčių, įtraukiančių juos ne tik į rūkymo, bet ir į stipresnių kvaišalų liūną.


Nors kylančius sunkumus padėtų įveikti socialinė parama, net 19,3 proc. mokinių nurodė, kad neturi į ką kreiptis pagalbos. Be to, dėl karantino metu įvestų ribojimų 2020 m. į prevencines veiklas buvo įtraukta beveik 3 kartus mažiau moksleivių ir socialinę riziką patiriančių vaikų.


Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.
Karolina Kotryna PETRAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto