esančio paminklo žuvusiems už laisvę. Autoriaus nuotr.
Mažeikiuose paminėta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Atminimo vakare pagerbti žuvusieji ir kovojusieji už Lietuvos laisvę, pašventintas prie Milių bunkerio pastatytas kryžius, skirtas ten žuvusiems partizanams.
Renginiai – mieste ir Milių miške
Nepriklausomybės aikštėje išsirikiavo Žemaitijos 8-osios šaulių rinktinės Mažeikių šaulių kuopos šauliai. Datą, kai Ribentropo ir Molotovo paktu Lietuva buvo išduota bei atiduota Sovietų Sąjungai, prisiminė Savivaldybės vicemerė Živilė Undraitienė, apie tremties išbandymus pasakojo buvusi tremtinė Elena Rimkienė.
Minėjime pasirodė bendras Telšių kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremties aidai“ (vadovė Milda Ulkštinaitė) ir Mažeikių rajono kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis“ (vadovė Zita Gužauskienė), prie kryžiaus žuvusiesiems už Lietuvos nepriklausomybę buvo padėta gėlių, uždegtos žvakutės.
Iš Mažeikių renginio dalyviai nuvyko į Krakių apylinkėse esantį Milių mišką, prie čia žuvusių partizanų bunkerio, kur mažeikiškių šaulių iniciatyva sutvarkyta aplinka ir pastatytas geležinis kryžius.
Kryžių pašventinęs Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras Ramūnas Norkus kalbėjo: „Baltijos kelyje neužteko vien Lietuvos, žmonės iš visų trijų šalių susikabinome rankomis ir žiūrėdami vienas kitam į akis sakėme: laisvė nugalės. Tai ypač aktualu dabar, kai Ukraina kovoja su agresoriumi. Šventinant šį kryžių, kuris skirtas kovotojams už mūsų laisvę, ir atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, galima pasakyti: Dievas nugalės blogį.“
Priminė bunkerio istoriją
Renginio vedėjas Paulius Mylė trumpai priminė Milių bunkerio istoriją. Čia slapstėsi trys Lietuvos laisvės kovotojai, kurie turėjo ne vieną slėptuvę, tačiau dėl patogios padėties ši juos traukė labiausiai: iš vienos pusės – Ventos upė, iš kitos – Ubagyno ir Maigų miškai. Aplinkiniuose kaimuose partizanai turėjo savo rėmėjų, arti ėjo keliukas, išdėtas didžiuliais akmenimis, kuriais einant nelikdavę pėdsakų.
1948 m. sausio 7 d. bunkerį apsupo sovietų saugumiečiai. Operacijos metu bunkeryje žuvo Žemaičių apygardos partizanai: 30-metis „Alkos“ rinktinės narys, grupės vadas Albertas Švažas-Vanagas ir 26-erių metų Pranas Šiuipys.
Žuvusiųjų kūnai buvo numesti Viekšniuose, ant grindinio, po kelių parų juos užkasė atšlaitėje už Ventos (Pastauninke – šalia kryžkelės Viekšniai–Žibikai–Svirkančiai, netoli nuo kelio pylimo). Vėliau žuvusiųjų tėvai gavo žinią, kad partizanų draugai palaikus nakčia perlaidojo.
2005 metais žuvusiųjų partizanų palaikai buvo iškilmingai perlaidoti senosiose Viekšnių kapinėse.
Darbus pradėjo partizaniškai
1999 m. Miliuose buvo pastatytas nedidelis ąžuolinis kryžius, o 2005 m. pamiškėje, prie kelio Kuršėnai–Mažeikiai, Vyčio kryžiaus formos stulpas įamžino žuvusiųjų atminimą. Prieš trylika metų šioje miško aikštelėje buvo atstatytas partizanų bunkeris.
Mažeikių šaulių kuopos vadas Pranas Trakinis pasakojo: „Tais metais visoje Lietuvoje jau daugelyje vietų buvo atstatyti partizanų bunkeriai. Mus, šaulius, imtis iniciatyvos paskatino jo vietą gerai žinojęs mažeikiškis Pranas Dargis, vienas iš kovotojų už laisvę, bei dokumentus archyvuose radęs muziejininkas Algimantas Muturas. Postūmį davė kovotojai už laisvę Ildifonsas Bičkus, Albertas Ruginis. Pradžia atrodė miglota ir gana sudėtinga – žemė privati, būtinas projektas ir pan. Kadangi bunkeris buvo partizanų, tai partizaniškai ir pradėjome – gavome bunkerio brėžinį. Jis buvo abstraktus, tačiau jo forma – aiški. Kai jau išrausėme du galingus akmenis, aptikome daug metalo skeveldrų ir nesprogusią granatą, tada tapo aišku, kad dirbame ten, kur reikia.“
Per vasarą partizanų bunkeris buvo atkurtas, o 2010 m. metų rugpjūčio 20 d. pašventintas prie jo pastatytas paminklinis akmuo.
Ragino gerbti kovotojų atminimą
Idėja pastatyti atminimo kryžių prie bunkerio kilo šiais metais, nes senasis medinis kryžius, jau įrengiant bunkerį, buvo gerokai apipuvęs, po kurio laiko nuvirto.
Pasak P. Trakinio, norėjosi ilgaamžio kryžiaus. Ir džiugu, kad į būrį įsilieję šauliai, vadovaujami kuopos vado pavaduotojo Juliaus Banio, kibo į darbus. Jie atnaujino aplinką, pastatė kryžių.
„Džiugu, kad yra žmonių, kurie siekia, kad partizanų atminimas būtų įamžintas, kad pagarba jiems būtų perduodama iš kartos į kartą. Tačiau, nors jau daugiau kaip tris dešimtmečius gyvename laisvi, vis dar yra tokių, kuriems tai nerūpi. Dalyvavome Medvėgalyje vykusioje paminklo, skirto Žemaičių apygardos partizanų ir jų vado pulkininko Vlado Montvydo-Žemaičio atminimui, atidengimo ceremonijoje. Šv. Mišias už Lietuvos žmones ir laisvės kovotojus ten aukojo Telšių vyskupas, jo ekscelencija Algirdas Jurevičius. Tuo metu į šalia esančią daržinę ūkininkas atvežė grūdus ir negalėjo palaukti penkiolikos minučių, kol bus baigta ceremonija, – kėlė traktoriumi didžiulį triukšmą. Suprantame, kad reikia nuimti ir suvežti derlių, tačiau pagarbos į tokią ceremoniją susirinkusiems žmonėms irgi reikia turėti“, – pasakojo P. Trakinis.
Partizanų atminimas buvo pagerbtas patrankos šūviu, koncertavo chorai „Atmintis“ ir „Tremties aidai“. Šauliai renginio dalyvius pavaišino kareiviška koše ir arbata.
