Štai jau ir vasaros vidurys. Greitai laikas bėga, ar ne? Kai kas jau po atostogų į darbus atėjo, kai kam pats atostogų vidurys – ir jie nepastebės, kaip tos dienelės prabėgs. Žinoma, yra ir tokių, kurie dar neatostogavo nė dienos ir jų tebelaukia. Kaip sakoma, juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Tikra teisybė.
O dabar dar ir orai pradėjo kaprizus rodyti: antradienį buvo vadinamieji septyni broliai miegantys ar miegaliai. Sakoma, jei tą dieną nelyja, tai nelis ir visas septynias savaites. Taigi, ta diena uždavė šiokių tokių galvosūkių: visą dieną nelijo, o vakare ir nebeišlaikė. Tai kaip dabar bus? Nelis tris su puse savaitės ar tas ateinančias septynias savaites lis kas antrą dieną? Kartais tie liaudies prietarai ar spėjimai būna tokie neaiškūs ir neišaiškinti iki galo, kad galvok, kaip tau patogiau. O bus vis tiek, kaip bus: ir lis, ir saulė pašvies. Kaip visada.
Matyt, ne veltui mano draugas pataria nežiūrėti į jokius kalendorius, netikėti jokiais prietarais ir gyventi taip, kaip yra: rusai tuo klausimu turi puikų patarimą – kas turi įvykti, to neišvengsi
Pamenat, kažkada rašiau, kad Rusija atsisako iš Lietuvos pirkti bulves? Tada sakiau, kad visai neblogai, nes bulvių augintojai bus priversti bulves pigiau parduoti mums. Suprantu, kad taip žlugdomas bulvininkų verslas, bet tokia yra realybė. Jei neatsiras kitų rinkų, kur tas bulves dėtų? Negi pūdys sandėlyje ar veš į mišką žvėreliams? Tada dar rašiau, kad, prisipirkę pigių bulvių, galėsime kasdien virti cepelinus. Tik tada rusai galėtų nebepirkti iš mūsų ir mėsos. Atpigtų ir ta.
Ir, kaip sakoma, „akurat“ – prikarksėjau. Ketvirtadienį per žinias pasakė, kad rusai atsisako iš mūsų pirkti atšaldytą mėsą: esą ta sumaišyta su latviška ar lenkiška mėsa. Tokie mano pasamprotavimai, suprantama, yra ironiški, kadangi man labai keista, iš kur tie rusai tiek viskuo apteko? Buvo laikai, kai lietuviai nematė ne tik mėsos, bet ir sviesto: viskas buvo išvežama Maskvos pusėn. Prisimenu net pasakojimą, kaip Mažeikiuose prie bėgių buvo privirinti sviesto prikrauti ir į Rusiją paruošti riedėti vagonai. O kas darosi dabar? Jie nebenori mūsų produkcijos. Nenori ir nereikia. Ar ilgai išsilaikys be mūsų mėsytės ir kitų gėrybių?
Beje, ne tik bulvių, bet ir visų daržovių kainos šiuo metu vis auga ir neaišku, kuo tai baigsis. Keista, kad už bulves ar agurkus mokėsime brangiau nei už bananus, kivius ar apelsinus. O gal jie Lietuvoje jau auginami? Tiek daug nežinau.
O dabar apie mūsų žemiškąsias, miesto problemas. Ką tik perskaitėme straipsnį apie tai, kad kaimynai pykstasi, net mušasi dėl benamių kačių. Iš karto pasakysiu, kad aš taip pat esu už tai, kad laukinių kačių nebūtų: jei katė yra laukinė, ji ir turi gyventi kažkur TEN, o ne po daugiabučių namų laiptinių, rūsiuose ir pan. Ir kas jas čia užveisė? Taigi, patys žmonės. Ar skaitėte internete, kiek komentarų, nuomonių apie tai išsakyta? Ir iš tiesų, viskas prasideda nuo moterėlių, kurios tas benames kates šeria. Ir kas keisčiausia, ne prie savo laiptinės, o ten, kur katės gyvena, šlapinasi ir dauginasi. Kažin kiek kačių savo namuose augina ta ponia teisybės ieškotoja iš Draugystės gatvės, kuri kates šeria prie kaimynų namų? Garantuoju – nė vienos: uostykit mano šeriamų kačių sysiukus, kur norit, tik ne prie mano namo. Net fotografuotis ta kačių mylėtoja bijo. O ko? Jei jau esi tokia katininkė, darai tiems gyvūnams gerus ir kilnius darbus, tai ko bijoti pasiviešinti? Matyt, ne visiškai teisi ta ponia jaučiasi, jei nuo visuomenės slepiasi? Pakėliau triukšmą ir – į krūmus. Pas savo katinus. Kažin kaip ta ponia reaguotų, jei katės pradėtų rausti ir kakoti prie jos namo esančiuose gėlynuose? Nebent gyvena taip, kad jų ten nėra.
Matau, kad kačiukus, gyvenančius po laiptine, šeria ir mano laiptinės kaimynė. Negi dabar pulsi ir šauksi ant jos už tai, kad ji daro jai malonų darbą? Nesvarbu, kad tos jos katės nusysiojo kitos kaimynės jurginus – tylime ir tiek. Juolab kad mačiau kažkokias moteris, kurios gaudė tuos kačiukus ir leido jiems vaistus: galvoju, kad jos vykdė sterilizaciją. O tai reiškia, kad tų laukinių gyvūnų, laikui bėgant, atsikratysime. Bet ar tokiomis sterilizacijomis mes vėl nedarome skriaudos gyvūnams: juk atimamos jiems gamtos duotos priedermės?
Tokia mano asmeninė nuomonė kačių klausimu.
Ir dar viena mažeikietiška aktualija. Dvi mano pažįstamos ponios senamiestyje esančioje didžiojoje „Maximos“ parduotuvėje nusipirko ledų, susėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti Laisvės gatve centro link. Maždaug už pusės minutės prie senojo pašto jas sustabdė raudonas šviesoforo signalas. IR KĄ JŪS MANOT? Raudona spalva degė tiek laiko, kad moterys ramiai suvalgė ledus, stebėdamos kitus tolumoje žaliai, bet labai neilgai blyksinčius šviesoforus. Viskas gal būtų ir niekai, bet po poros savaičių, šeštadienį, ta istorija vėl pasikartojo. Tik niekas neturėjo ledų. Viena tų ponių, atvykusi iš kitur, tad labai stebėjosi, kad šeštadieniais Mažeikiuose taip keistai sureguliuoti šviesoforai. Lyg iš Autobusų stoties važiuotų koks prezidentinis kortežas…
Šiandien Durbės mūšio diena – visų žemaičių šventė. Prisiekusieji žemaičiai pavakarę iš Mažeikių motociklais ir automobiliais dundės į Tirkšlių pušyną, tad visi esate ten laukiami. Jei kas negalit, apie penktą valandą nors išeikit į pagrindines gatves – palaikyti žemaičių vienybės.
sisbeitauskas@santarve.lt
