Šių metų spalį bus minimos dr. Bronislovo Lubio 85-osios gimimo metinės. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Plungės garbės pilietis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, visuomenininkas, įvairių kultūros renginių mecenatas yra palikęs ryškų pėdsaką Plungėje. Jo pastangomis atkurta Plungiškių draugija, sėkmingai veiklą tęsia plungiškiai pramonininkai, gyvuoja ir mūsų miestą garsina Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Daugelis B. Lubio mecenatystės darbų tęsiami ir po jo mirties. „Laikas labai greitai eina. Praėjo 12 metų nuo Bronislovo Lubio mirties, tačiau per tą laiką nesugebėjome tinkamai įamžinti jo atminimo. Artėja spalis, kai jam būtų sukakę 85 metai. Negražu, jei ir iki to laiko nieko nebūsime padarę“, – kalbėjo Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus. Kaip bus pagerbta ši asmenybė?
„Kad atrodytų kaip plungiškis, grįžęs į savo miestą“
Plungiškių draugija, B. Lubio artimieji ir Plungės pramonininkai jau ėmėsi iniciatyvos dėl šio visuomenininko atminimo įamžinimo. Pastarieji kreipėsi ir į Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybą su prašymu įvertinti planuojamą idėją ir jai pritarti. Kaip mūsų mieste bus pagerbtas B. Lubio atminimas, tarybai pristatė architektas prof. Algirdas Žebrauskas. Prieš pateikdamas paruoštą pasiūlymą, profesorius pabrėžė: „Plungę pažįstu. Čia ne tik gimiau ir užaugau. Prisidėjau ir prie Babrungo slėnio sutvarkymo. Būtent ši vieta man pasirodė labai tinkama ir aktuali kalbant apie Bronislovo Lubio atminimą. Nesinorėtų, kad Lubys būtų oficialus, norėtųsi, kad atrodytų kaip plungiškis, grįžęs į savo gimtą miestą.“
A. Žebrauskas akcentavo, kad, jo nuomone, esminiai Plungės simboliai yra parkas, M. Oginskio rūmai, Babrungo upė, kuri simboliškai jungia patį miestą su šiomis erdvėmis, todėl būtent ši aplinka labiausiai atitiktų paminklo B. Lubiui koncepciją ir minėtųjų erdvių sankirtoje geriausia atrasti vietą mecenatui įamžinti. Nuspręsta, kad tinkamiausia tam vieta – tilto per Babrungo upę dešiniojo kranto prieiga šalia Babrungo upės slėnio, tik kitoje pusėje. Čia šiuo metu yra tuščia ir, kaip sakė architektas, labai nesaugi erdvė. „Idėja yra šioje vietoje padaryti aikštelę, kuri būtų kaip tilto tęsinys. Tai nepaprastai graži vieta, turime restauruotą tiltą, šviestuvus. Į ją turime ateiti labai subtiliai, kad nepažeistume visų saugomų teritorijų elementų“, – komentavo pranešėjas.
2,2 m aukščio bronzinė skulptūra
Pasak A. Žebrausko, įrengiant 23 kv. m aikštelę, kurioje stovėtų paminklas B. Lubiui, būtų panaudoti tokie patys kaip greta esančio tilto elementai, todėl vaizdas būtų vientisas, o pati aikštelė funkcionuotų ir kaip apžvalgos aikštelė, nuo kurios parko lankytojams atsivertų Babrungo upės slėnio grožis. Pastačius suoliuką, įrengus dar vieną šviestuvą bei pasirūpinus tinkamu apšvietimu po tilto konstrukcijomis, manoma, ši vieta taptų tikru praeivių traukos centru. Apžvalgos aikštelė būtų pritaikyta ir neįgaliesiems.
Aikštelėje stovėtų ir B. Lubiui skirtas paminklas – 2,2 m bronzinė skulptūra, kuri būtų ranka atsirėmusi į tilto atramą. „Tai nebus klasikinė skulptūra, nes ir pati idėja yra Lubį pristatyti kaip žmogų, kuriam Plungė buvo svarbi, todėl jis savo povyza tarsi kvies visus į parką. Jis stovės atsisukęs nugara į rūmus, laisva, paprasta poza. Siekiame jį parodyti kaip tęsėją kunigaikščių Oginskių darbų, kurie taip pat rūpinosi ne tik kultūra, bet ir plungiškių verslumu. Juk ir Lubys savo veikla parodė, kad jis atidavė duoklę ne tik kultūrai. Savo poza jis lyg užduotų verslininkams klausimą, o ką jūs duodate Plungei? Dalijimasis juk yra svarbiausias verslo bruožas“, – kalbėjo A. Žebrauskas.
Tikslas – spėti iki festivalio
Architektas tvirtino, kad visi darbai dėl B. Lubio įamžinimo toje Plungės parko vietoje yra suderinti su Kultūros paveldo apsaugos departamentu. Tą patvirtino ir pristatyme dalyvavusi šio departamento Telšių skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė.
Prakalbus apie terminus, kada visa ši idėja galėtų būti įgyvendinta, užsiminta apie artėjantį Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį rugpjūčio mėnesį, kadangi A. Lubys buvo ir tebėra vienas pagrindinių mecenetų, kurio dėka festivalis vis dar garsina Plungę.
„Tai būtų gražus akcentas ir padėka už gražų kultūrinį veiksmą, kuris garsina Plungę labai toli. Skulptorius lipdymo darbus jau yra pradėjęs. Iš pradžių reikia nulipdyti modelį, suderinti jį ir tik tada prasideda skulptūros darymas. Per tą laiką parengsime projektą, dirbsime keliais frontais. Savivaldybė turėtų tam tikrų įsipareigojimų dėl aikštelės teritorijos sutvarkymo“, – dėstė A. Žebrauskas.
L. Skierus informavo, kad prie B. Lubio įamžinimo projekto iniciatyvos prisideda ne tik Plungiškių draugija, Plungės pramonininkų sąjunga. Skulptūros meninę vertę finansuoja B. Lubio artimieji, o Plungės rajono savivaldybė įsipareigotų imtis aikštelės tvarkymo darbų. „Į šių metų rajono biudžetą, kuris bus netrukus tvirtinamas, yra įtrauktas tam reikalingų lėšų poreikis. Tikimės pritarimo“, – komentavo Plungiškių draugijos prezidentas.
Nuomonės išsiskyrė
Kultūros ir meno tarybos posėdžio metu neatsirado prieštaraujančių pačiai idėjai dėl B. Lubio įamžinimo – tai išties žmogus, kuris savo darbais buvo svarbus Plungei. Tačiau nuomonės išsiskyrė dėl skulptūros pastatymo vietos.
Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienė nesutiko, kad parkas, kuris yra kultūros paveldo teritorija, tam yra tinkama vieta. „Kodėl mes tvarkome miesto teritoriją, numatome vietas paminklams, bet nematome galimybės ką nors pagerbti tose vietose? Plungės parkas turi daug įėjimų, žmonės, einantys nuo rūmų pusės, matys skulptūros nugarą. Gal prasminga pagalvoti apie vietą, kur būtų apžvalga tos skulptūros“, – svarstė istorikė.
Už paveldosaugą Plungės rajono savivaldybės administracijoje atsakingo Gintaro Ramono nuomone, Kultūros ir meno taryba atsidūrė keistoje situacijoje: „Esame pastatyti prieš faktą, ir mūsų taryba dabar – tik formalumas, nes skulptūra jau daroma, departamentas jau parašė išvadą… Manau, kad mūsų parkas yra palikęs įamžinimo vieta, čia pristatyta atminimo suolelių, prisodinta ąžuolų… Pačiame slėnyje už 70 metrų nuo dabar siūlomos vietos pats Algirdas yra projektuodamas numatęs skulptūrų aikštelę, kodėl tos vietos nesvarstėte Lubiui įamžinti? Dabar siūlomai vietai nepritariu.“
Po diskusijų, ar B. Lubio skulptūrai turi atsirasti vietos Plungės parke, nuspręsta balsuoti. Balsų dauguma siūlomam projektui pritarta.
Daiva GERIKIENĖ
