Pandemija žlugdo verslo įmonių veiklą

Nuo praėjusių metų lapkričio 7 dienos Lietuvoje paskelbus antrąjį karantiną, daug verslo įmonių arba iš viso negali vykdyti įprastų veiklų, arba jas vykdo vadovaudamosi įvairiais apribojimais.
Jau šią savaitę labiausiai nuo COVID-19 viruso plitimo antrosios bangos nukentėję verslai gali pradėti teikti paraiškas paramai gauti.

Bandė dirbti, bet nepavyko

Formaliai tokių viešojo maitinimo įstaigų kaip valgyklos, kavinės, restoranai veikla karantino metu uždrausta. Tačiau yra išlyga: šios įstaigos gali teikti maistą išsinešti.
Dalis Mažeikiuose įsikūrusių kavinukių, paskelbus antrąjį karantiną, dar bandė klientus, panorusius įsigyti išsinešti kavos, pyragaičių, užkandžių, aptarnauti „prie uždarų durų“.
Panorusi likti nežinoma vienos tokių įstaigų savininkė „Santarvei“ sakė: įvertinus to laikotarpio, kol buvo bandoma dirbti, finansinius rezultatus, buvo prieita prie išvados, kad verčiau palaukti geresnių laikų ir veiklą išvis nutraukti.
Apsipirkimą prie uždarytų durų taiko ir dalis ne maisto prekyba užsiimančių parduotuvių. Jei prireikė automobilio dalių, statybos ar remonto, buitinės technikos ir kitokių prekių, nuvyksti prie parduotuvės durų, netrukus prie jų pasirodo pardavėjas, išklauso pirkėjo pageidavimų ir, jei prekę turi, atneša ją parduoti prie durų. Arba trumpam įsileidžia pirkėją į parduotuvę. Kadangi šios, nors ir kontaktinės paslaugos, trunka iki 15 minučių, karantino reikalavimams nenusižengiama.

Pasigendama teisingumo

Kita „Santarvės“ pašnekovė – grožio studijos, įsikūrusios viename Mažeikių rajono miestelių, savininkė. Studiją jį atidarė praėjusių metų gegužę, pasibaigus pavasariniam karantinui. Tas laikotarpis nuo gegužės iki gruodžio 16 dienos, kai grožio paslaugas teikiančioms įstaigoms buvo leista dirbti, buvo labai darbingas, klientų netrūko.
„Mūsų studija yra šeimos versliukas. Iki karantino joje dirbome trise. Visos – atskiruose kabinetuose, kurių plotas – po dešimt ir daugiau kvadratinių metrų. Tuos saugumo reikalavimus įgyvendinome nesunkiai. Prisipirkome ir padėjome klientams dezinfekcinio skysčio, apsirūpinome apsauginėmis veido kaukėmis, vienkartinėmis pirštinėmis. Ir pačios dėvėjome apsaugines veido kaukes, ir klientų prašėme, o jei reikėjo, ir įtikinėjome dėvėti“, – pasakojo kirpėja.

Sąlygos nevienodos

Pašnekovė neslėpė apmaudo dėl to, kad karantino sąlygos verslams yra nevienodos.
Pavyzdžiui, leidžiama dirbti soliariumams, medicinos klinikoms, kuriose dažnu atveju teikiamos odos priežiūros paslaugos, jas įprastai teikia ir grožio salonai, studijos. Lauke turguose ir turgeliuose drabužiais, įvairiais buities reikmenimis prekiaujantiems žmonėms verstis savo veikla ir užsidirbti duonai neleidžiama. O dideliuose prekybos centruose, ypač piko valandomis, pirkėjai grūdasi ir tas jų srautų suvaldymas niekam neįdomus.
„Aš, aišku, džiaugiuosi, kad gavau tą 257 eurų subsidiją kaip dirbanti pagal individualios veiklos pažymą. Tačiau ta neteisybė, kad vieniems leidžiama dirbti, o kitiems ne, žeidžia“, – mintimis pasidalijo pašnekovė.
Ji pridūrė: dažnai susidaro įspūdis, kad ten, Vilniuje, sėdintys ir sprendimus priimantys politikai nesupranta, jog gyvenimas provincijoje nelygus gyvenimui sostinėje. Todėl ir sprendimai neturėtų būti vienodi visiems.
Visas straipsnis – antradienio laikraštyje.