Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Mažeikių verslui – valstybės pagalbos priemonės

Dėl COVID-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai patvirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais.

Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui.
„Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam bei vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl mūsų greita reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Bus teikiamos subsidijos ir paskolos

Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau galiojusias priemones, kad dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos būtų galima atidėti paskolų grąžinimą ir taip palengvinti naštą tiems verslams, kuriems paskolos jau buvo suteiktos. Be to, prašoma EK pritarimo dėl 150 mln. eurų valstybės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ši parama turėtų būti skiriama toms įmonėms, kurių bendra apyvarta krito daugiau negu 30 proc.
Su EK taip pat tariamasi dėl valstybės teikiamų paskolų verslui, kurios sudarys apie 30 mln. eurų. Abi priemonės skirtos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo antrosios COVID-19 bangos ir kurias labiausiai paveiks numatytos karantino sąlygos.
Pasak ministrės A. Armonaitės, pirmuoju etapu numatyti 180 mln. eurų – ne riba, planuojama verslo paramai skirti mažiausiai 230 mln. eurų. Todėl artimiausiu metu ministerija ketina numatyti daugiau priemonių nuo karantino nukentėjusiam verslui. Lietuva siekia, kad EK šias priemones leistų naudoti kuo skubiau.

„Alternatyvos“ paskolos – iki 7 proc. palūkanų

Jau nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai papildžius INVEGOS siūlomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.
Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 14 d. jau priimta daugiau nei 15,7 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo.
Sužinoti, kokia pagalbos priemonė verslui aktualiausia ir kaip ja pasinaudoti, galima paskambinus nemokama linija numeriu 1824. Šis numeris sujungia pagrindines verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją. Nuo ateinančių metų šį telefono numerį pakeis kitas, kuris bus paskelbtas „Verslios Lietuvos“ svetainėje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija palaiko socialines iniciatyvas – viena jų – Šiaulių banko „Planas A“. Joje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Parama padėjo išlaikyti darbuotojus

„Kas tik siūloma ir leidžiama, tuo ir naudojamės“, – apie valstybės teikiamą paramą, kuri skirta nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui, pasakojo UAB „Šiaulių infotekas“ vadovas Vaclovas Kurmis.
Ši bendrovė veikia nuo 1994 metų. Šiauliuose ji buvo pirmoji, pradėjusi klientams siūlyti kanceliarines prekes ir biuro įrangą. „Esame senbuviai, kiti į šį sektorių atėjo tik po mūsų“, – didžiuojasi V. Kurmis.
Pandemija įmonei kirto stipriai – anot jos vadovo, susitraukė visi pardavimai, kadangi žmonės perėjo prie nuotolinio darbo, o tai sumažino biuro įrangos poreikį. Tačiau nei per pirmąjį karantiną, nei dabar nebuvo atleistas nė vienas bendrovės darbuotojas, kurių pastaruoju metu yra penki.
„Mums tikrai padėjo valstybės parama. Kadangi esame mikroįmonė, tai galėjome susigrąžinti pusę pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Iš „Invegos“ gavome patalpų nuomos išlaidų kompensaciją, taip pat sulaukėme kompensacijos už prastovas. Pasinaudojome ir atlyginimų kompensavimu“, – vardijo „Šiaulių infoteko“ vadovas.
Žvelgdamas į ateitį jis tvirtino, kad įmonė tikrai neketina užsidaryti. „Dabar, gruodį, yra kiek lengviau – nors nemažai įmonių dirba nuotoliniu būdu, tačiau prieš Kalėdas tradiciškai verslo užsakymų pagausėja. O sausį, neabejotina, bus gerokai sunkiau. Visgi, kad ir kaip ten būtų, pasitraukti iš verslo tikrai neplanuojame“, – tvirtino V. Kurmis.
Saulenis Poška