Pasak Remigijaus Kučinsko, pradedančiajam kolekcininkui būtina lupa, svarstyklės ir katalogas. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Ne vienas mažeikiškis paauglystės metais domėjosi pašto ženklų, ženkliukų, atvirukų ar senovinių pinigų rinkimu. Daugelis paauglių šiuos savo pomėgius vėliau metė, tačiau kai kuriems tai išliko pomėgiu ar net viso gyvenimo aistra.
Mažeikiškis verslininkas Remigijus Kučinskas įsitikinęs: numizmatika arba monetų kolekcionavimas kolekcininką priverčia gilintis į istoriją, pasirinktos šalies praeitį.
Galimybių „užsikabinti“ yra
Įvedus eurą, pradėta domėtis lietuviškais pinigais – litais.
„Ne vienas pradedantis monetų kolekcininkas savo hobį pradėjo nuo to, kad pas senelius ar net tėvelius savo laiku dar matė „smetoninius“ litus ir sovietiniais laikais juos rinko. Surinkti jų kolekciją nebuvo sunku – smetoninių litų ir centų monetų buvo tik keturiolika – nuo vieno cento iki dešimties litų. Tokia galimybė kai kuriuos užkrėtė ir jie pradėjo rinkti monetas. Kai jau šioje srityje plėstis nebėra galimybių, kiti pereina prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų rinkimo, tačiau tų pinigų šiaip rasti neįmanoma – prasideda pirkimas, keitimasis ir paieška internete“, – pasakojo mažeikiškis numizmatas.
R. Kučinskas sako „užsikabinęs“ paprastai – kai buvo trylikos ar keturiolikos metų, į jo rankas pateko 1845 metų rusiška moneta – „poltynikas“ bei dar kelios smulkesnės carinės Rusijos monetos. Nuo tada mažeikiškis ir pradėjo domėtis rusiškomis monetomis.
Būtinas apsisprendimas
Mažeikiškis monetų rinkėjus skirsto į dvi kategorijas: kolekcininkus ir numizmatus.
„Pirmoji grupė renka monetas ir labai nesidomi jų istorija. Antroji taip pat kolekcionuoja monetas, tačiau kaupia ir žinių bagažą apie jas, domisi jų kilmės istorija, ta šalimi, kur jos pagamintos. Ir, kas svarbiausia, sugeba atskirti originalą nuo kopijos“, – „Santarvei“ sakė R. Kučinskas.
Pradedančiajam monetų kolekcininkui būtini trys daiktai: svarstyklės, lupa, kuri didina mažiausiai dvidešimt kartų ir katalogas. Taip pat kolekcininkas privalo apsispręsti, kurios srities ar šalies kolekciją rinks. Visų monetų nesurinksi, o, ir pasirinkęs vieną sritį, gali per visą savo gyvenimą jos pilnai nesurinkti.
„Pavyzdžiui, vien tik Prancūzijos monetos – labai plati sritis. Tad vieni numizmatai pasirenka tos epochos, kai šalį valdė konkretus karalius ar imperatorius, monetas, kiti – šimto metų laikotarpio, kiti – pokarines, kiti – dabartines. Tas pats ir su Vokietija – čia kiekviena kunigaikštystė turėjo monetų liejyklas, tad taip pat reikia išsirinkti dominančią sritį ar laikotarpį ir jį tyrinėti“, – tvirtino kolekcininkas.
Padeda katalogai
Pasirinkus sritį, svarbu įsigyti tos šalies monetų katalogą, kurie šiuo metu yra kiekvienam prieinami. Juose nurodomas tikslus monetų diametras ir svoris, kurie leidžia kolekcininkams apsisaugoti nuo kopijų, ir jų dabartinė kaina.
„Iki 1845 metų Rusijoje monetų svorio paklaida galėjo būti iki pusės gramo. Kuo senesnė moneta, tuo paklaida galėjo būti didesnė. Imperatorienės Jekaterinos valdymo laikais kai kurių monetų svoris skirdavosi net dviem gramais. Dabar monetos svorio paklaida gali skirtis tik nuo 0,2 iki 0,15 gramo, auksinė caro Nikolajaus 8,6 gramų svorio moneta gali skirtis tik 0,3 ar 0,4 gramo. Jeigu jos svoris skiriasi jau 0,5 gramo, reikia žvelgti atsargiai – tai gali būti ne originalas“, – mažeikiškis numizmatas paaiškino vieną iš pavyzdžių.
Monetas kolekcininkai laiko specialiuose albumuose su įmautėmis, skirtuose įvairių dydžių – tiek smulkioms, tiek stambioms – monetoms.
„Monetų negalima mėtyti, braižyti ar trinti, nes jos iš karto netenka didelės dalies vertės. O ką jau kalbėti apie filmų kadrus, kai auksinę monetą bandoma „patikrinti“ dantimis, – tikram numizmatui tokia scena gali ir širdį sustabdyti“, – šypsojosi R. Kučinskas.
 Rusiška moneta skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka |
 „Smetoninių“ monetų buvo išleista tik keturiolika. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka |
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų šiais laikais galima įsigyti tik interneto parduotuvėse ar pas numizmatus. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
Pagrindinė baimė – vagystės
Monetų kolekcininkų ratas yra uždaras, nes egzistuoja didelis vagysčių pavojus. Pasak mažeikiškio, ne paslaptis, kad monetas yra lengva paimti ir išnešti, todėl daugelis savo kolekcijas laiko bankuose.
„Be monetų judėjimo nebus ir veiksmo. Ar keitimosi metu lengva atsisveikinti su jau turima moneta? Pradedantieji kolekcininkai iš pradžių daro vieną klaidą – renka viską, kas papuola, tačiau po kurio laiko įsitikina, kad viso pasaulio monetų nesurinks. Tenka rinktis sritį ir tada įvertini, kurios tau monetos tinka, o kurios visiškai nereikalingos. Tada jas ir keiti, stengdamasis įsigyti tas monetas, kurios tave domina“, – pasakojo numizmatas.
Prieš trisdešimt metų kolekcininkų klubas gyvavo ir Mažeikiuose, tačiau jo nebėra, bet numizmatai liko. Pasak R. Kučinsko, numizmatai renkasi į klubus Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, važiuoja į kartą per mėnesį Rygoje vykstančias Baltijos šalių kolekcininkų muges, kur keičiamasi, parduodama ir perkama. Ten galima sutikti nemažai mažeikiškių.
Hobis suteikia malonumą
R. Kučinskas įsitikinęs: kaip ir kiekvienas hobis, monetų kolekcionavimas suteikia ir adrenalino, ir malonumo „dūšiai“. Be to, jis skatina veikti, eiti į priekį, neleidžia apkerpėti. Kiekvieno kolekcininko tikslas – surinkti savo srities kolekciją, bet tai yra praktiškai sudėtinga, dažnai – ir neįveikiama.
„Norisi mesti akmenuką ir į valstybės daržą. Pagal mūsų katalogą nuo 1993 metų Lietuvoje yra išleista labai gražių jubiliejinių monetų. Per metus buvo išleidžiama po 4–5 tokias monetas, iki euro įvedimo – apie septyniasdešimt. Vien jų rinkimas galėtų patraukti jaunimo, potencialių pradedančiųjų kolekcininkų, dėmesį, tačiau…. Tų monetų buvo išleidžiami nedideli tiražai ir didelio nominalo – 75, 150 litų. Pradedančiajam vaikui ar jaunuoliui tai buvo dideli pinigai. O štai kaimyninė šalis Lenkija, norėdama pritraukti jaunimą, išleidžia mažo nominalo ir labai daug monetų, taip „užkabina“ vaikus kolekcionuoti. Be to, galima pradėti kolekcionuoti ir dabartines įvairių šalių vieno euro monetas“, – sakė R. Kučinskas.
Numizmatas sakė, kad yra noras Mažeikiuose atgaivinti kolekcininkų klubą. Tada atvažiuotų vienminčiai iš kitų miestų, vyktų judėjimas, o ir patiems mažeikiškiams būtų lengviau bendrauti. Įgyvendinti šį planą kol kas neleidžia laiko stygius bei patalpų problema.
