Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Mažeikių–Rengės geležinkelio linijos ardymo. Įžvelgdami, kad galbūt tyčia stambiu mastu naikinamas valstybės turtas, į teisėsaugą kreipėsi partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.
RINKIMAI – TIK SUTAPIMAS
Pareiškimą teisėsaugos institucijai pasirašė tada dar kandidatas į Seimo narius nuo partijos „Tvarka ir teisingumas“ Vytautas Prialgauskas, partijos ir rinkimų štabo pirmininkas Saulius Šiurys bei štabo bendradarbis Vitas Smilgys.
„Tai ne rinkimų akcija, tik taip sutapo. Formuluotė nelabai tiksli. Automatiškai parašėme, kad štabas, nors pareiškėjas turėjo būti partija „Tvarka ir teisingumas“, – „Santarvei“ sakė S. Šiurys.
Politikas pasakojo atsitiktinai sužinojęs apie ardomą geležinkelio atkarpą. Prieš kreipiantis į teisėsaugą, buvo pasitarta su geležinkelio specialistais, su jais vykta į vietą.
Atlikus matavimus nustatyta, kad gelžbetoninių pabėgių ir bėgių vertikalus nusidėvėjimas – tik 1,4 milimetro mažesnis nei naujų.
„Specialistai tvirtina, kad tokio nusidėvėjimo bėgiai yra tinkami eksploatuoti pagrindiniuose keliuose. Tokio remonto, kad būtų ardomi geri bėgiai, nesu matęs. Galbūt tyčia stambiu mastu naikinamas valstybės turtas. Dėl to ir kreipėmės į pareigūnus prašydami nedelsiant sustabdyti infrastruktūros niokojimą ir išsiaiškinti galimo nusikaltimo iniciatorius“, – argumentus dėstė politikas.
RAJONO VALDŽIA
NEINFORMUOTA
S. Šiurys yra Savivaldybės tarybos narys. Jis stebėjosi, kad apie strateginio kelio ardymą nebuvo informuota Savivaldybės taryba.
„Kažkas iš Vilniaus viską reguliuoja. Džiaugiamės, kad į sostinę vėl važiuoja traukiniai, o kodėl negalėtų būti atnaujintas traukinių eismas į Rygą?“ – samprotavo pašnekovas.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis tik iš „Santarvės“ sužinojo apie ardomą geležinkelį. Jis ne iš karto patikėjo tokia informacija, bandė samprotauti, kad galbūt tai tik gandas.
„Manau, kad bent iš etikos pusės turėjo merą informuoti. Juk geležinkelio atkarpa mūsų rajono teritorijoje yra“, – teigė meras.
V. Džiugelis negalėjo atsakyti, ar Savivaldybė reaguos į „Lietuvos geležinkelių“ veiksmus.
„Reikia kažką mąstyti. Gal kokią užklausą siųsime“, – svarstė meras.
REMONTAS IR KONFLIKTAS –
KEISTAS SUTAPIMAS?
Geležinkelio atkarpa „Mažeikiai–Rengė“ labiausiai buvo reikalinga bendrovei „Mažeikių nafta“. Įmonė šiuo keliu veždavo produkciją į Latviją ir Estiją. Dabar tenka įveikti kur kas ilgesnį kelią.
Nuo rugsėjo mėnesio tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Mažeikių naftos“ prasidėjo karas dėl naftos produktų gabenimo tarifų. Apie tai ne kartą rašė ir „Santarvė“.
Vežėjai gamintoją kaltina piktybiniu neatsiskaitymu, kita pusė įtaria vežėjus nepagrįstai keliant tarifus.
Kai kurie mažeikiškiai spėlioja: ar tik „Lietuvos geležinkeliai“ ne specialiai blokavo geležinkelio ruožą į Latviją? Gal tai tik „politinis“ remontas, susijęs su tarifais?
„Labai sunku išsiaiškinti. „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina, kad tai nesusiję, kad seniai reikėję remontuoti geležinkelio atšaką. Galime pakomentuoti tik, kad tai keistas sutapimas“, – „Santarvei“ teigė „Mažeikių naftos“ atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras.
ĮMONĖ PATIRIA NUOSTOLIŲ
„Mažeikių nafta“ dar nėra paskaičiavusi, kokių nuostolių patiriama netekus galimybės naftos produktus vežti per Rengę. J. J. Komaras išskiria tris svarbiausius momentus – laikas, baudos ir tarifai.
„Iki Latvijos sienos kasdien reikia įveikti nebe 30, o 150 kilometrų. Antra – cisternos sugrįžta ne taip greit, kaip reikėtų. Trečia, cisternos, siunčiamos į Rygą, nuo grafiko atsilieka beveik 7–10 valandų. Be to, už tanklaivio prastovas tenka mokėti baudas. Ilgesnis kelias – didesnės krovinio pervežimo išlaidos“, – vardijo atstovas spaudai.
Ar „Mažeikių nafta“ nesiruošia žengti atsakomojo žingsnio? Kažkada buvo kalbėta, jog galbūt vertėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą.
„Su „Lietuvos geležinkeliais“ pasirašėme laikinąją sutartį, vyksta derybos dėl naujos nuolatinės sutarties. Sutarėm, kad kol nebus sutartis atnaujinta, niekas nesiims naujų veiksmų“, – paaiškino J. J. Komaras.
EISMAS BUVO NESAUGUS
AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė nebuvo linkusi atsakyti į visus mažeikiškiams rūpimus klausimus. Valdo Mikelionio, laikinai einančio bendrovės geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus pareigas, atsiųstame rašte daugiau aiškinama apie „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros pagrindinius tikslus, šalies geležinkelių būklę, nei apie mažeikiškiams rūpimus dalykus.
Esą pagrindinis dėmesys ir prioritetas teikiamas valstybinės reikšmės magistralinių linijų infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai. Regioninės reikšmės linijose (tarp jų ir Mažeikiai–Rengė) esančius geležinkelio kelius AB „Lietuvos geležinkeliai“ renovuoja savo lėšomis, tačiau dėl lėšų stygiaus atliekama tik einamoji infrastruktūros objektų priežiūra ir pavienis kelio konstrukcijos elementų keitimas atskirose atkarpose. 2008 metų sausio 1 dienos duomenimis, šalies geležinkeliuose buvo apie 320 kilometrų regioninės reikšmės kelių, kurių kapitalinis remontas uždelstas.
„Vadovaujantis nustatytais norminiais aktais, geležinkelio ruože užfiksavus esminius kelio defektus, įvykus avarijai arba riktui, traukinių eismas nutraukiamas iki tol, kol kelio parametrai atitiks norminius. Linijoje Mažeikiai–Rengė buvo užfiksuoti esminiai kelio defektai ir riktas, todėl traukinių eismas buvo nutrauktas. Siekiant kuo greičiau atnaujinti eismą minėta linija, pradėti kelio kapitalinio remonto darbai“, – informavo V. Mikelionis.
KĄ REIŠKIA „GREIČIAU“ –
NEAIŠKU
Bandėme su „Lietuvos geležinkelių“ atstovais išsiaiškinti, kas slypi po teiginiu „greičiau atnaujinti“. Sužinojome tik tiek, kad to… nežino ir jie patys.
Regioninių linijų kapitalinio remonto darbams reikalinga 620 milijonų litų, tačiau bendrovė tokių lėšų neturi. Spalio pradžioje ji kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydama finansuoti septynių regioninių linijų, tarp jų ir Mažeikiai–Rengė, kapitalinio remonto darbus.
Vakar Geležinkelių infrastruktūros direkcijos priežiūros skyriaus viršininkas Arvydas Dveilys „Santarvei“ teigė, kad kol kas lėšų neskirta. Pašnekovas negalėjo pasakyti, kiek laiko užtruktų geležinkelio linijos atnaujinimas.
Susisiekimo ministro patarėjas, mažeikiškis Darius Jarmantavičius buvo atviras: šiais metais pinigų nėra, kaip bus kitais metais, kai tokia ekonominė krizė pasaulyje, irgi sunku prognozuoti.
Pašnekovas prisiminė, kad ministerijoje buvo kalbama apie galimybę geležinkelių remontui pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis. Norint kreiptis paramos, reikėtų atlikti studiją.
KALTI BŪTŲ NUBAUSTI
„Lietuvos geležinkeliai“ yra pavaldūs Susisiekimo ministerijai, tačiau ministerija, sakė D. Jarmantavičius, į įmonės ūkinę veiklą nesikiša. Bendrovė pati nutaria, kur ir kada panaudoti uždirbamą pelną, ministerija tik rengia, derina teisės aktus, atstovauja valstybės lygiu. Ministerija nesikišo ir į „Lietuvos geležinkelių“ bei „Mažeikių naftos“ konfliktą, nes susitarti – esą dviejų ūkinių subjektų reikalas.
Kokias geležinkelio linijas remontuoti, taip pat sprendžia tik „Lietuvos geležinkeliai“.
„Jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyta, kad yra valstybės turto grobstymas, tai kalti žmonės už tai atsakys. Jeigu bus pripažinta, kad remontas buvo reikalingas, mes pagirsime priėmusiuosius tokį sprendimą“, – teigė D. Jarmantavičius ir prisipažino tik iš „Santarvės“ sužinojęs apie ikiteisminį tyrimą.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Sumanymas iš Mažeikių traukiniu nuvažiuoti į Rygą virsta utopija.
