Žemaitijos skautų organizacijos atstovai surengė pėsčiųjų žygį „Partizano kelias“. Per dieną jie aplankė su partizaniniu judėjimu susijusias vietas nuo Viekšnių iki Mažeikių.
Lankstinukas padės savarankiškam žygiui
Šio žygio ištakos šiek tiek neįprastos – vienas iš jo organizatorių, Žemaitijos skautų organizacijos skautininkas, skautas vytis Giedrius Girdvainis pasakojo, kad būrelis bendraminčių turėjo tradiciją prieš Vėlines aplankyti apleistus kapus, juos sutvarkyti ir uždegti žvakutes. Ši tradicija ir suformavo mintį, kad galima aplankyti ne tik apleistus kapus, bet ir tas vietas, kur žuvo partizanai, ir atlikti tą pačią misiją.
„Žemaitijos skautų organizacija parengė projektą, kurį pateikė Krašto apsaugos ministerijai. Jame buvo numatyta įvairių veiklų, viena iš jų buvo žygis „Partizano kelias“. Numatėme maršrutą nuo Ventos miestelio iki Mažeikių, tačiau, pakvietus mokyklas ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, buvo nuspręsta, kad 35 kilometrų žygis gali būti per sunkus. Tad pirmai pradžiai buvo pasirinktas trumpesnis, 18 kilometrų, variantas“, – „Santarvei“ pasakojo vienas iš žygio organizatorių.
Šis žygis turės tęsinį – skautai planuoja išleisti lankstinuką. Bendradarbiaujant su Lietuvos genocido tyrimo centru, skautų prašyme buvo nurodyti objektai, kuriuos norima įtraukti į maršrutą, ir laukiama faktinės, o ne kalbomis ar žmonių pasakojimais paremtos medžiagos apie kiekvieną objektą.
Pagal skautų organizacijos ir centro parengtą lankstinuką, Akmenės ir Mažeikių krašto žmonės savarankiškai galės nužygiuoti tą maršrutą. O dabartinis žygis buvo kaip pristatymas.
Žygio pabaiga – senosiose Mažeikių kapinėse
Žygis prasidėjo Viekšnių centre. G. Girdvainis, ne kartą lankęsis šiame mieste, sakė nežinojęs čia esant trijų pastatų, juose 1945–1953 m. buvo NKVD-MVD-MGB Viekšnių valsčiaus poskyris ir areštinė, kurioje buvo kalinami kovotojai už Lietuvos laisvę.
Senosiose Viekšnių kapinėse žygeiviai aplankė 1948 m. žuvusių Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanų Alberto Švažo-Vanago ir Prano Šiuipio kapą, trumpam stabtelėjo prie partizanų Eugenijos ir Alfonso Beresnevičių bei 1949–1953 m. žuvusių Šatrijos rinktinės Vyčio būrio partizanų kapų. Po to kaimo keliukais ir perėję mišką jie aplankė Milių atminimo ženklą ir partizanų bunkerį, kuriame slapstėsi trys Lietuvos laisvės kovotojai.
Penkiolika žygeivių, eidami pavenčiais, žygį baigė senosiose Mažeikių kapinėse prie 1947 m. birželio 23 d. Purvėnuose žuvusių trijų Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Skurvydo-Butos būrio partizanų: Antano Apulskio-Ancio, Henriko Jarušausko-Žvirblio ir Stepono Barausko-Dziegoriaus – kapo.
Praturtino pasakojimas
Tik apsilankymu prie su partizanais susijusių objektų žygio metu neapsiribota – skautams buvo pravesta gyvoji istorijos pamoka. Kiekvieno sustojimo metu papasakota, kuo ta vieta yra svarbi partizaninio judėjimo istorijai, kas buvo čia palaidoti žmonės. Prie pastatų sustoję žygeiviai sužinojo, kas buvo ta NKVD-MGB-MVD, kokias funkcijas ji atliko, kokius kankinimus turėjo atlaikyti kovotojai už Lietuvos laisvę ir pan.
„Žygyje dalyvavo Mindaugas iš Klaipėdos, jo tėtis buvo partizanas. Buvome numatę, kad pietus ant laužo gaminsime prie Milių partizanų bunkerio. Užklupęs lietus lėmė, kad, nors ir daug esu partizanų bunkerių aplankęs, pirmą kartą pietus valgiau pačiame bunkeryje. O mūsų bendrakeleivis Mindaugas pasakojo apie kasdienį partizanų gyvenimą – tai jis girdėjo iš savo tėvo lūpų“, – sakė G. Girdvainis.
Žygeiviai sužinojo, kad ant Mažeikių kapinėse esančio partizanų antkapio surašytos trys pavardės, tačiau tame pačiame kape guli ir vokiečio Henriko Volhado-Tauro, MGB suformuoto ,,Siaubo“ smogikų grupės nario, kaulai.
Anot G. Girdvainio, šis faktas rodo mūsų tautos požiūrį į žuvusiuosius – kad ir kiek buvome kankinti, tremiami, šaudomi, mes radome žmoniškumo ir neužkasėme priešo į bevardį kapą, o priėmėme į kapines.
Moko atrasti sprendimo būdus
Žemaitijos skautų organizacijoje šiuo metu vyksta naujų narių priėmimas, tad jaunuolius, susidomėjusius skautų veikla, organizacija kviečia prisijungti prie Mažeikiuose ir Sedoje vykstančių skautiškų užsiėmimų.
„Skautavimas yra buvimas gamtoje, bendruomeniškumas, galimybė įgyti patirties, sprendžiant problemas, – jeigu sugebi įveikti gamtoje kylančius iššūkius, mokėsi juos išspręsti ir kasdieniame gyvenime.
Dalyvavimas žygiuose ir stovyklavimas sustiprina žmogaus charakterį, moko ir individualiai, ir su komanda įgyvendinti keliamus uždavinius. Susitikimai su įvairaus amžiaus ir profesijų žmonėmis praplečia akiratį. Dabar daug kalbama apie toleranciją, o tokiuose žygiuose jos ir išmokstama. Juk vienas nori miego, kitas – ne, vienas sako sukti į kairę, kitas – į dešinę ir pan. O tada diskusijose ir randami bendri sprendimai“, – pasakojo G. Girdvainis.
Norinčiuosius patirti skauto kasdienybę Mažeikiuose kviečia Žemynos skautų draugovė, kuri spalį organizuoja žygį „Brisk“ apie Plinkšių ežerą, draugovės stovyklą, lapkričio 2 d. – žygį Mažeikiai–Viekšniai, lapkričio 4 d. – apleistų kapų tvarkymą.
Sedoje veikia Medeinos draugovė, kurios nariai taip pat vyks į žygį aplink Plinkšes, spalio 21–22 d. organizuoja specialybių savaitgalį, lapkričio 11–12 d. – žygį į Ukrinus.
Šių draugovių kontaktus rasite feisbuke.
Nuotr. iš organizatorių archyvo
