Partnerystė

Virginijus Sungaila. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Šią naktį sapnavau sapną apie partnerystę. O buvo taip: vienas politikas su šautuvu apie namą vaikėsi savo žmoną ir norėjo ją lyg ir nušauti, o gal apsiginti nuo jos. Ėmė lyti ir partneriai pradėjo tirpti nuo lietaus lašų. Supratę, kad patižusiame gyvenimo kely jie stovi kryžkelėje, vienas pasuko į vieną pusę, o kitas į kitą. Jie nesipyko, jie nuėjo, ir viskas nulijo, ir pasitraukė į bespalvę erdvę…
Mąstydamas apie partnerystę ir toleranciją negaliu apsieiti be sarkazmo, nes kai kurių seksualinių mažumų poelgiai ir tekstai to prašosi.
Mums yra kalbama, kad daugelis žmonių vis dar nėra pakantūs seksualinėms mažumoms ir kad mes turime viešai stebėti jų paradus. Tai man labiau primena parodomąsias prekių nukainojimo akcijas, o ne nuoširdžius jausmus…
Štai trišalės socialinės partnerystės atveju su darbuotojų ir darbdavių atstovais bei jų organizacijomis lygiais pagrindais dalyvauja ir Vyriausybė bei savivaldybių institucijos. Seksualinės mažumos nori, kad kai jie lygiais pagrindais dalyvauja savo partnerystėje, mes būtume tretieji asmenys, tarsi kokia Vyriausybė, ir sveikintume juos mosuodami vėliavėlėmis. Kad būtų daug reklamos, spaudos konferencijų ir kad būtinai būtų paradas, kaip priemonė, kuri tarsi orgazmas vainikuotų visą partnerystės aktą. Tik keista, kad per viešas akcijas labai mažai yra rodomos antrosios pusės. Lesbietės dar pasidžiaugia savo antrąja puse, bet gėjai to vengia. Tai parodo, kad šiems piliečiams iš tiesų trūksta vyriškumo…
Kodėl svingerių vakarėliuose ar kitose orgijose dalyvaujantys piliečiai nesistengia to afišuoti? Jie nerengia spaudos konferencijų, nevaikšto gatvėmis būriais, visa tai pavadindami paradu. Nemosikuoja vėliavomis. Jausmų neafišuoja ir tradicinės šeimos, nes visiems viskas aišku – kas vyksta miegamuosiuose ar kitose tam reikalui nepritaikytose vietose. Bet niekas garsiai nešaukia: mes tai darome! Žiūrėkite į mus!
Susidaro įspūdis, kad moralę ir dorovę, kokią supranta seksualinės mažumos, norima mums primesti ar priskirti dirbtinai. Savosios nuomonės ar nuomonės, kuri netinka seksualinėms mažumoms, išreiškimas jau yra traktuojamas kaip diskriminacija ar pritaikomi dar keistesni epitetai. Jei mums norima primesti savo vertybes, tai gal kalbantieji apie tolerancijos trūkumą turėtų susimąstyti, kad ne visiems gali patikti tai, ką seksualinės mažumos deklaruoja viešai. Apie tai galima spręsti, kad jų tikslai ir siekiai gali būti netikri. Kalbu apie vaikų įvaikinimą ar jų globą. Krikščioniui sunku suvokti, kad mergaitę augintų du vyrai gėjai. Arba berniuką – dvi moterys lesbietės. Kaip bus perteiktas lytinis švietimas paaugliui ar paauglei?
Keista yra ir tai, kad mūsų naujojo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko televizijoje  apstu žinučių, kurios atvirai propaguoja seksualinius santykius tarp dviejų vyrų. Galima daryti prielaidą, kad toje pat televizijoje yra propaguojama ir prostitucija – seksualinio turinio tekstuose aiškiai parašoma, kad moteriai ar vyrui bus suteikta parama.
Gal nuo to ir prasideda politinė partnerystė?

3 Atsakymai į “Partnerystė”

  1. oho parašė:

    Tas Sungaila fotografijoje F. Kriugerį manijaką panašus……..o ir tekstas……..pinatis

  2. Vardas (privalomas) parašė:

    Impotentai visiems pasakoja apie savo išgalvotas meilužes, užsislaptinę gėjai viešai deklaruoja savo neapykantą homoseksualams. Nors tas gal ir neužsislaptinęs, juk apie jį ir “Lietuvos rytas” rašė

  3. Liudvyga parašė:

    apie normalia seima bei normalius vyro ir moters santykius lovoje ir gyvenime greitai tik ir besapnuosime.Galvas kelia istvirkeliai ir issigimeliai. Zaviuosi , kad drystate rasyti apie ta geju ir ir istvirkeliu prostitucija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*