Per porą metų socialinės pašalpos mažeikiškiams nuo keturių milijonų išaugo iki dvidešimt šešių.
Mažeikiuose socialinės pašalpos per dvejus metus išaugo šešis kartus. Praėjusiais metais beveik pusė rajono gyventojų gavo socialinę paramą. Ne viename rajone už pašalpas jau reikia atidirbti visuomenei naudingą darbą, mažeikiškiams tokios prievolės nėra.
PARAMOS PRAŠYTOJŲ DAUGĖJA
Socialinės pašalpos skiriamos, kai šeimoje vieno asmens pajamos per mėnesį nesiekia valstybės remiamųjų pajamų dydžio, kuris šiuo metu – 350 litų. Dabar maksimali pašalpa vienam asmeniui yra 315 litų per mėnesį.
Praėjusiais metais mažesnes mėnesio pajamas gavo apie 30 tūkstančių rajono gyventojų. Be socialinių pašalpų neišsivertė septyni tūkstančiai rajono šeimų.
Per porą metų tokios paramos gavėjų padaugėjo keturis kartus. Beveik pustrečio karto daugiau mažeikiškių kreipėsi ir dėl kompensacijų už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį.
Kompensacija už šildymą suteikiama, kai jam išleidžiama daugiau nei 20 proc. visų bute registruotų šeimos narių pajamų. Valstybė sumoka skirtumą. 2010-aisiais kompensacijoms išleista 3,3 milijono litų.
PAŠALPAS MOKĖJO LAIKU
Praėjusiais metais mažas pajamas gaunantys rajono gyventojai per socialines pašalpas sulaukė 25,8 milijono litų paramos. Prieš porą metų tokiai paramai pakako 3,9 milijono litų.
Socialinės paramos skyriaus vyriausioji buhalterė Danutė Bukontienė prisipažįsta, kad tokio žmonių antplūdžio, koks buvo pernai, nesitikėjo. Kadangi socialinės pašalpos mokamos iš valstybės biudžeto, teko kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl papildomų lėšų – net 7 milijonų litų – skyrimo.
„Mažeikiškiai pašalpas gavo laiku, problemų nebuvo. Nors pinigų ir trūko, tačiau pašalpų gavėjai to nepajuto, nes ministerija į mūsų prašymą dėl papildomų pinigų reagavo operatyviai“, – pasidžiaugė buhalterė.
EILIŲ IŠVENGTI NEPAVYKSTA
Socialinės paramos skyriuje tik mėnesio pabaigoje nebūna eilių. Ypač žmonių padaugėja prasidėjus šildymo sezonui arba prieš mokslo metus, kai žmonės nori išsiaiškinti, ar jiems priklauso parama.
Skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Kekytė teigė, kad eilių išvengti nepadėjo ir prieš porą metų įvesti specialūs talonai.
„Išduodami talonus vienam žmogui aptarnauti numatome dešimt minučių, tačiau tos pačios darbuotojos aptarnauja ir pirmą kartą besikreipiančius gyventojus. Jiems būtina išaiškinti, kokių dokumentų reikia, o tada paskiriamas laikas, kada ateiti“, – apie darbo organizavimą pasakojo pavaduotoja.
Tik pensininkams, kurių pajamos nesikeičia, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezonui. Darbingo amžiaus žmonėms, gaunantiems kompensacijas, socialines pašalpas ar kitą paramą, pajamas tenka tikslinti kas tris mėnesius. Dėl to skyriaus darbuotojams tenka dirbti viršvalandžius.
Nuo sausio mėnesio krūvis šiek tiek sumažėjo, nes įvesti du papildomi etatai.
„Lėšas socialinėms pašalpoms mokėti ir joms administruoti gauname iš valstybės. Nors administravimui skirta suma nuo 4 proc. sumažėjo iki 2 proc., tačiau pasiskaičiavome, kad šiemet pinigų užteks dar dviem papildomiems etatams“, – paaiškino skyriaus vedėja Aldona Gagienė.
NE VISI NORI DIRBTI
Iš atlyginimų gyvenantys žmonės neretai replikuoja, kad valstybė į pašalpų prarają nestabdomai krinta dėl to, kad ne visi žmonės nori dirbti. Esą kai kam geriau gyventi iš pašalpų, nei iš minimalaus atlyginimo. Pavyzdžiui, kaime gyvenantys, Darbo biržoje registruoti sutuoktiniai kas mėnesį gauna po 315 litų. 630 litų grynųjų – nemaži pinigai iš savo ūkelio besiverčiantiems žmonėms. Tuo labiau kad jei darbo tektų ieškoti mieste, įvertinus kelionės išlaidas, iš minimalios algos ne kas ir liktų.
Kita versija – pasiturimai gyvenantys žmonės, gudriai apeidami įstatymus, sugeba apgauti valstybę ir ramia sąžine pasiima pašalpas.
Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja J. Kekytė neneigė, kad galbūt ir yra tokių žmonių. „Skiriant piniginę socialinę paramą yra įvertinamos žmogaus pajamos ir turtas. Mes remiamės pateiktais dokumentais, neturime galimybių nustatyti, ar pareiškėjas užsidirba ir slepia gautas pajamas“, – paaiškino pašnekovė.
Skyriaus vedėja Aldona Gagienė pridūrė, kad pašalpų gavėjų daugėja ne dėl kokių sukčiavimų – esą panaši situacija yra ir kitose Lietuvos savivaldybėse.
„Dėl to kaltas ne tik pastaraisiais metais išaugęs nedarbas, bet ir stipriai padidėjusios būsto išlaikymo, maisto ir kitos prekių bei paslaugų kainos“, – komentavo pašnekovė.
GAUTI PINIGAI PRAGERIAMI
Socialiniai darbuotojai pastebi, kad egzistuoja pašalpų gavėjų dinastijos. Yra kategorija žmonių, kurie neturėdami jokio pragyvenimo šaltinio, nepasirūpina ir tuo, kad gautų pašalpas.
„Ateina nemažai piktų žmonių, kurie reikalauja pinigų. Kai pradedi gilintis į jų situaciją, sužinai, kad pašalpos jis negauna dėl savo kaltės. Nėra atsakomybės, žmogus pamiršta savo pareigas. Pirmiausia jis turėtų būti registruotas Darbo biržoje“, – paaiškino Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Kekytė.
Nors socialinė pašalpa skiriama žmogui išgyventi, tačiau yra nemažai tokių, kurie gautus pinigus išleidžia gėrimams. Ypač tai ryšku kaime, kur žmonės vieni kitus pažįsta.
Kaimo parduotuvių darbuotojai neslepia, kad po pašalpų mokėjimo sulaukia jų gavėjų antplūdžio.
Dažniausiai pinigėliai mainomi į alkoholį.
„Nejaugi valstybė nepajėgi sukontroliuoti šio proceso? Geriau šiuos pinigus panaudotų sunkiems ligoniams gydyti“, – replikavo kalbinti pardavėjai.
SOCIALINIS PAVEIKSLAS – ĮVAIRUS
Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Gagienė sutiko, kad tokia situacija yra. Jai ne tik iš seniūnijų darbuotojų, bet ir iš taksistų yra tekę girdėti, kaip atsipalaiduoja pašalpas gavę žmonės – važinėja taksi, telefonu užsisako gėrimų ir pan.
„Kas pasakys, kodėl žmonės taip elgiasi, kodėl tokia jų psichologinė būsena, kodėl trūksta motyvacijos dirbti, gyventi kitaip?“ – samprotavo pašnekovė.
Vis dėlto ji linkusi palaikyti mažas pajamas gaunančius žmones. Anot vedėjos, socialinės paramos gavėjo portretas yra įvairus, tačiau daugelis žmonių, kurie kreipiasi pašalpų, neturi kitos galimybės išgyventi.
„Gavėjo portretas yra gerokai pasikeitęs. Apie 70 proc. žmonių, gaunančių pašalpas, – su aukštuoju išsilavinimu“, – reziumavo vedėja.
UŽ PARAMĄ REIKIA ATIDIRBTI
Ne viename rajone už pašalpas jau reikia atidirbti visuomenei naudingą darbą. Varganai gyvenantys žmonės už valstybės suteiktą paramą prižiūri gėlynus, šienauja pakeles ir griovius, sodina medelius, renka šiukšles, padeda neįgaliesiems ar garbingo amžiaus sulaukusiems vienišiems žmonėms, atlieka kitokius darbus.
Pavyzdžiui, Akmenės rajono socialinės paramos gavėjai privalo tokių darbų atidirbti iki 20 valandų per mėnesį. Kaune iki 300 litų vienkartinę pašalpą iš savivaldybės norintis gauti žmogus privalo savo seniūnijoje dirbti iki 24 val. per mėnesį. Alytaus savivaldybėje pašalpos gavėjas visuomenei naudingus darbus turi dirbti keturis kartus per mėnesį po keturias valandas per dieną.
Nenori dirbti – pinigų negausi. Be pateisinamos priežasties atsisakius atlikti darbus ar neįvykdžius numatytų įsipareigojimų, socialinė pašalpa teikiama maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, kortelėmis, skirtomis maisto produktams ir kitoms prekėms pirkti parduotuvėse, maitinimo talonais.
GALI BŪTI KVIEČIAMI Į TALKĄ
Praėjusiais metais Savivaldybės taryba patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės ir jos teritorijos gyventojų tarpusavio susitarimu telkimo visuomenei naudingiems darbams sąlygas, organizavimo tvarką ir darbų pobūdį. Pagal šį dokumentą, seniūnijos, kviesdamos gyventojus visuomenei naudingiems darbams atlikti, gali pasitelkti ir žmones, kurie turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
Kol kas tokia galimybe nepasinaudojo niekas. Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Gagienė mano, kad artėjant pavasariui seniūnai pakvies pašalpų gavėjus į talką. Anot jos, tokia pagalba labai praverstų tvarkant miestą, paupius, paplūdimius.
Mažeikių miesto seniūno pavaduotojas Virginijus Kėvišas „Santarvei“ sakė, kad kol kas miestui tvarkyti užteko ir žmonių, dirbančių pagal viešųjų darbų programą. Galbūt pavasarį poreikis bus kitoks.
Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas patikino, kad jų seniūnija vieną kitą pašalpų gavėją bandė pakviesti padirbėti, bet norinčiųjų neatsirado.
„Kiti rajonai pasitvirtino drąsesnę, konkretesnę tvarką, pas mus ji aptaki. Ką reiškia – gali pasikviesti? Tai, kad žmogus gali ir nesutikti. Manau, kad sunku bus rasti savanorių“, – spėjo seniūnas.
Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Gagienė paaiškino, kad kol įstatymas nenumato atidirbimo už pašalpas, taikyti prievartos Savivaldybė negali. Jeigu žmogus kreiptųsi į teismą, jis laimėtų. Anot jos, tokių pavyzdžių Lietuvoje jau yra.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: Kai kurių mažas pajamas gaunančių mažeikiškių dalią palengvina labdara maisto produktais.
