Pasaulio tautų teisuolių monumente – ir mažeikiškės pavardė

Šiemet minima 80 metų sukaktis nuo Holokausto Lietuvoje pradžios.
Šaliai minint šią datą, Šiauliuose praėjusį penktadienį atidarytas Pasaulio teisuolių skveras, kuriame įamžintas Holokausto aukų ir žydų gelbėtojų atminimas.
Skvero atidaryme dalyvavo ir mažeikiškė Genovaitė Černiauskaitė-Dugnienė, drauge su tėvais išgelbėjusi keturias žydų tautybės moteris.

Gelbėjo Šiaulių krašte

Į skvero atidarymo šventę pakviesta G. Černiauskaitė-Dugnienė – Bronislovo bei Onos Černiauskų dukra.
Ši šeima, Antrojo pasaulinio karo metais gyvenusi Kelmės rajone, kunigui Polikarpui Macijauskui paprašius, sutiko gelbėti žydus. Černiauskų namuose per visus karo metus nuolat lankėsi žydų tautybės žmonės: ten jie nakvodavo, gaudavo maisto. Aštuonis mėnesius šioje šeimoje gyveno Rachelė Kacav ir Estera Krengel su savo anytomis Riva Glas ir Musia Blecher.
Sodyba buvo prie kelio ir gyvenvietės centro, todėl reikėdavo visą laiką saugotis, kad kas nepamatytų. G. Černiauskaitės pareiga buvo stebėti aplinką ir, pamačius pašalinius, nepažįstamus žmones, įspėti suaugusiuosius, kad žydės moterys spėtų pasislėpti.

Apdovanota prieš tris dešimtmečius

Pasaulio tautų teisuolis – tai garbės vardas, kurį suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas.
Įrodymų dėl Pasaulio tautų teisuolio vardo suteikimo pradedama ieškoti tik tuomet, kai kreipiasi pats išgelbėtas žydas arba jo vaikai, anūkai ar giminaičiai. Pasaulio tautų teisuoliai pagerbiami įteikiant jiems specialius diplomus, medalius. Šiais medaliais įvertinami asmenys, per Antrąjį pasaulinį karą labai rizikingomis aplinkybėmis gelbėję persekiojamus žydų tautybės asmenis, kuomet už tokią pagalbą mirtis grėsė ne tik gelbėtojui, bet ir jo šeimai.
G. Černiauskaitei-Dugnienei bei jos tėvams B. ir O. Černiauskams (po jų mirties) 1993 metais suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, 2005 m. – Žūvančiųjų Gelbėjimo kryžius-medalis.
Šiauliuose, Vilniaus ir Ežero gatvių sankirtoje, atidengta šiauliečio Ado Toleikio sukurta kompozicija „Jungtis“. Baltos spalvos monumente iškaltos 180-ies Šiaulių mieste ir regione žydus gelbėjusių Pasaulio tautų teisuolių pavardės.
Nuotr. iš Savivaldybės archyvo