Baigiasi beveik prieš dvejus metus išrinktų rajono seniūnaičių kadencijos.
Mažeikių rajonas suskirstytas į 52 seniūnaitijas. Iš jų dvi, Karkių ir Bugenių, seniūnaitijos taip ir nesugebėjo išsirinkti savo „valdžios“ atstovų.
NENORI DIRBTI VELTUI
Seniūnaitijas kuruojantis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Paradnikas „Santarvei“ sakė, kad per prievartą seniūnaičių negalima išrinkti.
Pasak pavaduotojo, esą sunku prikalbinti žmones būti seniūnaičiais, nes jų darbo niekas neapmoka, nekompensuoja patirtų išlaidų – nei telefoninių pokalbių, nei kuro.
„Būtent dėl šios priežasties Bugenių ir Krakių seniūnaitijos iki šiol yra likusios be seniūnaičių“, – sakė R. Paradnikas.
Anot kuratoriaus, buvo mėginta Tarybai teikti sprendimo projektą, pagal kurį būtų galima kompensuoti bent dalį seniūnaičių patiriamų išlaidų dėl degalų ar telefoninio ryšio.
„Paaiškėjo, kad tam nėra jokio teisinio pagrindo, todėl viskas ir liko kaip buvę“,– pasakojo R. Paradnikas.
NEPAVYKO PRIKALBINTI
R. Paradnikas patikino, kad kelis kartus buvo bandyta sušaukti gyventojų susirinkimus, paagituoti išsirinkti seniūnaičius, bet veltui – net bendruomenės pirmininkai nepanoro jais tapti.
„Santarvė“ primena, kad seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai renkami apklausiant gyventojus. Rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 50 rinkėjų. Seniūnaitijoje, kurioje gyvena mažiau kaip 500 gyventojų, seniūnaitis renkamas gyventojų susirinkime atviru balsavimu, išrenkamas tas, kuris gauna daugiausia atėjusiųjų balsų.
Seniūnaitis atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams tiek seniūnijoje, tiek savivaldybėje. Jie skatina seniūnaitijos gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, plėtoti ir organizuoti kultūrinį ir sportinį gyvenimą. Prireikus dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos nariais, seniūnu bei savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais.
TIKISI, JOG PROBLEMA IŠSISPRĘS
R. Paradnikas tikisi, kad gal kas nors pasikeis, jei Seimas priims Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų projektą, pagal kurį būtų atsisakyta privalomo teritorijos skirstymo į seniūnaitijas. Projektu siekiama suteikti galimybę savivaldybės tarybai, atsižvelgus į gyvenamosios vietovės teritoriją, gyventojų skaičių, geografines, ekonomines, socialines sąlygas, tos gyvenamosios vietovės gyventojų nuomonę bei bendruomenės interesus, pačiai nuspręsti dėl seniūnaitijų steigimo. Taip pat siūlomos nuostatos, kurios savivaldybės tarybai suteikia teisę spręsti, kokia tvarka bus renkamas gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas – seniūnaitis.
Jei bus priimti pakeitimai, norintieji, kad būtų sudaryta seniūnaitija, raštu kreipiasi į savivaldybę, tada viską lems tarybos sprendimas.
„Ar ši tvarka bus geresnė už ankstesniąją, sunku pasakyti, laikas parodys. Be to, reikės viską gerai apmąstyti: ar palikti dabar esančias seniūnaitijas, ar ką nors keisti. Teko nemažai pavargti, kol buvo sudarytos dabartinės seniūnaitijos, todėl abejoju, ar reikėtų keisti jau nusistovėjusią tvarką“, – sakė R. Paradnikas.
KAD NEDUBLIUOTŲ
Auksūdžio seniūnaitijos seniūnaitė Ingrida Braziulienė mano, kad atskira seniūnaičio pareigybė reikalinga tik atokiau nuo bendruomenių esantiems kaimams.
„Kol dar nebuvau seniūnaitė, teko glaudžiai dirbti su bendruomene, todėl naujos pareigos nelabai ką pakeitė. Galima sakyti, jog bendruomenės pirmininko ir seniūnaičio darbas dubliuojasi. Gal tik tiek, kad seniūnaičiui seniūnija daugiau informacijos suteikia, o pareigos tos pačios“, – mano moteris.
I. Braziulienė įsitikinusi: jei seniūnaičiai būtų renkami tik mažesniuose kaimuose, būtų geresnis tarpusavio bendradarbiavimas – kiekvienas dirbtų savo darbą.
Panašios nuomonės ir Leckavos seniūnaitijos seniūnaitis Vidmantas Savickis. Jis taip pat yra ir bendruomenės pirmininkas.
Jei niekas nepasikeistų ir seniūnaitijos liktų, V. Savickis sakė norėsiąs likti tik bendruomenės pirmininku ir dirbti miestelyje. Tada naujai išrinktas seniūnaitis galėtų dirbti su atokiau nuo bendruomenės esančiais kaimais.
„Taip būtų galima sudaryti puikią komandą ir dirbti visų labai, nekaišiojant vienas kitam pagalių į ratus“, – sakė V. Savickis.
Leckaviškis atviravo, kad jau yra numatęs ir potencialų kandidatą į seniūnaičius. „Tik neaišku, ar jis sutiks, nes niekas nenori apsikrauti darbu visuomeninais pagrindais. Jei seniūnaičiams būtų mokamas bent minimalus atlyginimas, tikrai atsirastų norinčių dirbti“, – teigė V. Savickis.
TARPINĖ GRANDIS
Laižuviškis patikino: per tuos dvejus metus jis pajautęs, jog seniūnaitis yra tarpinė grandis tarp seniūno ir gyventojų.
„Kol nebuvo seniūnaičio, žmonės kreipdavosi į seniūną, o dabar – dažniau į mane. Net pasitaiko atvejų, kad žmonės sumaišo seniūnaitį su seniūnu“,– sakė V. Savickis.
Pašnekovų nuomone, seniūnaitijos nesugeba išsirinkti seniūnaičių, nes joms trūksta aktyvumo ir bendravimo.
I. Braziulienė tokias seniūnaitijas vadina „miegančiais rajonais“ – ten žmonės dažniausiai net nepažįsta vieni kitų.
„Seniūnaitis turėtų būti renkamas iš senbuvių. Be to, jis turėtų būti aktyvus ir sugebėti suvienyti senuosius kaimų gyventojus su naujakuriais. Tik nuo vietinių gyventojų priklauso, ar atvykusieji apsitvers aukšta tvora ir nieko aplinkui nematys, ar ims su visais bendrauti ir dirbs kaimo labui“,– tvirtino I. Braziulienė.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo.: R. Paradnikas sakė, kad gyventojai nenori būti seniūnaičiais, nes už šį darbą nėra mokamas atlyginimas.
