Paslaugų kainos Lietuvoje – pakeliui į Vakarus

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje (ES) – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Vienos paslaugos brango labiau, kitos – mažiau, bet kainų didėjimo kryptis, kurią iš dalies lėmė įvestas euras, buvo akivaizdi. Tokia ji dar liks ir artimiausiu metu dėl laukiamo tolesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo ir tikėtino paslaugų kainų artėjimo prie ES vidurkio, teigia SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Kainos ir alga pastebimai žemesnės

2014 m. Lietuvoje vartojimo paslaugų kainos sudarė 44 proc. ES vidutinio kainų lygio. Atotrūkis per praėjusius metus sumažėjo, nes paslaugos ES vidutiniškai brango tik šiek tiek daugiau negu 1 proc. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar pastebimai žemesnės. Tiesa, vartojimo prekių kainos Lietuvoje nuo ES kainų lygio atsilieka kukliau – skirtumas mažesnis negu 20 procentų.
Pavyzdžiui, bilietas į kino teatrus, priklausančius tai pačiai bendrovei, praėjusį penktadienį Vilniuje kainavo 6, Rygoje – 6,8, Taline – 7,3, o Helsinkyje – 14,5 euro. Berlyne, kur paslaugų kainos pagal oficialią statistiką daugmaž atitinka ES kainų vidurkį, bilietas į panašaus stiliaus kino teatrą penktadienį kainavo 10 eurų.
Kitas paslaugų pavyzdys: vienkartinis transporto bilietas Vilniuje kainuoja 1, Rygoje – 1,15, Taline – 1,6, Helsinkyje – 3,2 euro. Berlyne šio bilieto kaina priklauso nuo kelionės atstumo ir svyruoja nuo 1,7 iki 3,3 euro.
Toks kainų pasiskirstymas sutampa su oficialios statistikos skelbiamais duomenimis ir parodo, kad daugelio paslaugų kainos Lietuvoje mažesnės negu Latvijoje ir Estijoje ir įvedus eurą.

Vienos paslaugos konkuruoja, kitos – ne

„Įvedus eurą mūsų šalyje išties lengviau lyginti kainas bent jau su kitomis euro zonos šalimis. Ilgainiui paslaugų kainos Lietuvoje turėtų artėti prie ES vidurkio vien dėl tikėtino spartesnio negu ES darbo užmokesčio augimo ir greičiau didėjančios vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės šalyje“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas T. Povilauskas.
Svarbiausi vartojimo prekių ir paslaugų rinkų skirtumai, lemiantys kainų skirtumus ES, yra du. Pirmasis – prekės gali būti laisvai pervežamos iš vienos valstybės į kitą, priešingai negu paslaugos. Todėl prekių kainų skirtumus vienoje prekybinėje zonoje teoriškai daugiausia lemia transportavimo sąnaudos ir mokesčiai.
Pavyzdžiui, Lietuva yra gana toli nuo didžiausių ES vartojimo rinkų (Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos). Todėl pagamintas prekes Lietuvoje galima parduoti pigiau vidaus negu eksporto rinkose tol, kol tai padengia galimas transportavimo sąnaudas. Ir priešingai, tokios paslaugos kaip kirpimo ar mobilusis ryšys yra vietinės paslaugos ir tiesiogiai nekonkuruoja su paslaugomis užsienio šalyse.

Paslaugų kainos labiau priklauso nuo gyventojų pajamų

Svarbus ir antrasis prekių ir paslaugų skirtumas – paslaugų kainos labiau priklauso nuo tos šalies gyventojų pajamų. Kuo didesnis vidutinis darbo užmokestis, tuo didesnės kainos už paslaugas galima prašyti iš vartotojo. Ir priešingai, kuo labiau auga darbo užmokestis paslaugų sektoriuje, tuo labiau didėja ir paslaugų kainos, nes darbo jėgos sąnaudos sudaro didžiausią paslaugų verslo išlaidų dalį. Tuo tarpu žaliavų kaina dažnai būna svarbiausia prekių savikainos dalis, o daugumos žaliavų kaina nustatoma biržoje. Todėl importuojamų metalų ar žemės ūkio produktų kaina negali smarkiai skirtis ES šalyse.
„Didesnės kainos ir oficialios algos nebūtinai rodo aukštesnį pragyvenimo lygį – pagal bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui, atsižvelgus į kainų skirtumus šalyse, Lietuva lenkia ne tik Latviją, bet ir Lenkiją“, – teigė T. Povilauskas.
Tada, kai darbo užmokestis auga greičiau negu darbo našumas (vieno užimtojo sukuriama pridėtinė vertė), žmonės uždirba daugiau, bet šalyje pragyvenimo lygis smarkiai negerėja, nes papildomų pajamų nauda mažėja dėl įsibėgėjančios infliacijos. Šalies ekonomikai būna daug naudingiau, jei atlyginimai kyla prekes eksportuojančiuose prekių ir paslaugų sektoriuose, kurie gali mokėti didesnes algas dėl didinamo darbo našumo ir kuriamos didesnės pridėtinės vertės.
Būtent žodis „našumas“, kurį dažnai pamiršta valstybinės įstaigos ir institucijos, o ne minimalaus darbo užmokesčio augimas artintų Lietuvą arčiau ES vidurkio ne tik pagal kainas, bet ir pagal pragyvenimo lygį, – akcentavo analitikas.
„Per artimiausius dvejus metus Lietuvoje ekonomikos plėtra turėtų lenkti ES ekonomikos augimą, o vidutinis darbo užmokestis dėl mažėsiančio nedarbo ir sparčiai didėjančios minimalios algos augs daugiau negu 5 proc. Tad šių metų pabaigoje pastebėsime, kad ir paslaugų kainos vis labiau artėja prie europietiškų“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas.