Tuo, kad dvarininko namas vieną dieną bus atnaujintas, tikėjo nedaugelis. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Prieš porą savaičių per Lietuvą nuvilnijo šių metų Europos paveldo dienų renginiai.
Vienas jų buvo surengtas naujam gyvenimui prikeltame Pavirvytės dvare – viename iš nedaugelio iki šių dienų išlikusių medinių dvarų.
Kas gaminti, kas į ekskursiją
Į Pavirvytės dvare surengtą profesoriaus, Lietuvos gastronomijos tyrinėtojo Rimanto Laužiko edukaciją atvyko didelis būrys mažeikiškių – kas renginio organizatorių parūpintu autobusu, o kas savo transportu.
Išklausę profesoriaus paskaitos apie Lietuvos gastronomijos istoriją, svečiai pasidalijo į dvi grupes.
Vieni, padedami profesoriaus, ėmė gaminti senovišką patiekalą – lakštinius su sūriu.
Kiti, lydimi Pavirvytės dvaro savininko Antano Naujoko, leidosi į ekskursiją po dvarą. Savininkas mielai dalijosi istorijomis apie bemaž kiekvieną dvaro kertelę.
Vėliau prie mažeikiškių prisijungė ir į kelionę po Žemaitiją išsiruošusi kauniečių grupė.
Seniausias dokumentas – XVIII amžiaus
Pavirvytės dvaras stūkso dešiniajame Virvytės krante, kelio Viekšniai–Kairiškiai dešinėje pusėje.
Dabartinis dvaro savininkas A. Naujokas, pradėdamas ekskursiją ir kalbą su lankytojais, sakė: „Dvarai kūrėsi šimtmečius, tačiau sunaikinti juos prireikė vos penkiasdešimties metų“.
Seniausias išlikęs ir surastas dokumentas apie Pavirvytės dvarą buvo surašytas 1778 metais. Jame kalbama apie dvarui priklausiusius aplinkinius kaimus.
Kadangi dvaro istorija siekia XVIII amžių, natūralu, kad bėgant laikui keitėsi jo savininkai, o skirtingi savininkai reiškia ir skirtingą požiūrį į turimą turtą, ir skirtingas galimybes juo pasirūpinti.
Pavirvytės dvaro savininkas Antanas Naujokas sako čia visada jautęs gerą aurą. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Savininkų buvo daug
Pavirvytės dvarui teko patirti ir pakilimo, ir nuosmukio laikus.
Iki 1840 metų Pavirvytės dvaro savininkas buvo Ilinčius. Tada dvarą nusipirko Juozapas Paulavičius (1804–1881). Vėliau dvarą iš tėvo paveldėjo sūnus Edvardas Paulavičius. Paulavičių giminė Pavirvytę valdė penkis dešimtmečius, apie 1910 metus dvarą nusipirko Viktoras Nagurskis, nepriklausomoje Lietuvoje tapęs Salantų notaru.
Iki žemės reformos Pavirvytės dvaras turėjo beveik 317 ha žemės, o reformos metu buvo išparceliuotas, žemės išdalytos naujakuriams ir įkurtas Pavirvytės kaimas.
Sovietmečiu dvarininko namas buvo padalytas į butus ir daugelį metų naudotas kaip komunalinis būstas. Gyventojams išsikrausčius, pastatas liko be priežiūros. Dvarui atėjo blogi laikai.
Lankėsi Lietuvą kūrę žmonės
Valdant E. Paulavičiui, Pavirvytės dvare virė švietėjiškas gyvenimas.
Dvare mokydamas dvarininko J. Paulavičiaus atžalas, kurį laiką gyveno pirmojo lietuviško kalendoriaus sudarytojas ir leidėjas Laurynas Ivinskis.
Pavirvytės dvare, gausioje Paulavičių šeimoje, kurį laiką kaip keliaujanti siuvėja darbavosi Marija Lastauskienė, geriau žinoma kaip rašytoja Lazdynų Pelėda.
E. Paulavičiaus įkurtoje turtingoje dvaro bibliotekoje lankėsi Povilas Višinskis ir Šatrijos Ragana. Naujų knygų paskaityti iš Viekšnių ateidavo broliai Biržiškos.
Šitoks Pavirvytės dvaras užfiksuotas 1938-aisiais. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Pavirvytėje juto gerą aurą
Pasak dabartinio dvaro savininko, prieš dešimtmetį jau mažai kas tikėjo, kad Pavirvytės dvaro sodyba ir dvarininko namas kada nors galėtų atgimti naujam gyvenimui. Juolab kad dar du to paties Ventos regioninio parko teritorijoje esantys dvarai – Daubiškių ir Santeklių – baigia sunykti.
Vienkiemyje Kauno rajone užaugęs A. Naujokas pasakojo, kad niekaip nepriprato prie gyvenimo mieste, daugiabutyje. Laikui bėgant, vis labiau norėjosi ramybės. Ir ją jis įsivaizdavo rasiantis kokioje nors kaimo sodyboje.
Atsitiko taip, kad gyvenimas jį atvedė į apgriuvusį, krūmais, dilgėlėmis ir varnalėšomis apaugusį Pavirvytės dvarą.
„Dvare – labai gera aura ir aš pats čia labai gerai pasijutau“, – prisimena A. Naujokas.
Aplinkiniai įsivaizdavo kitaip
Daugelis pažįstamų, draugų stebėjosi, kai A. Naujokas už 7 tūkst. litų įsigijo dvarą.
Sužinoję tokią naujieną, jie atvažiuodavo dvaro apžiūrėti. Matyt, įsivaizdavo naująjį dvarininką sėdintį fotelyje prie židinio ir geriantį arbatą…
O realybė buvo kita – atvažiavę svečiai rasdavo dvarininką kirviu ar krūmapjove genintį krūmus.
„Porą metų čia liepsnojo didžiuliai laužai – reikėjo aplinką išvaduoti nuo krūmų. Į pastatą žmonės žengdavo nedrąsiai, nes vietomis buvo prakiuręs stogas. Baugu buvo, kad jis gali užgriūti“, – šeimininkavimo dvare pradžią prisiminė A. Naujokas.
Sėkmingas dvaro laikotarpis
Galima teigti, kad 2015-ieji buvo dar vieno Pavirvytės dvarui sėkmingo laikotarpio pradžia. Viešoji įstaiga „Kultūros paveldo akademija“ kartu su partneriu – Norvegijos karalystės Sigdal miesto muziejumi ėmėsi įgyvendinti projektą, skirtą Lietuvos medinio kultūros paveldo aktualizavimui ir išsaugojimui.
Įgyvendinti projektą – gelbėti medinį dvarininko namą – nutarta, įvertinus įdomias, autentiškas, istorinę vertę turinčias išlikusias jo konstrukcijas ir detales.
Po to, kai Pavirvytės dvaro pagrindinis pastatas buvo atnaujintas, čia įvairioms veikloms, renginiams buriasi Mažeikių rajono bendruomenė: literatai, besidomintieji istorija ir kultūros paveldu. Pasidžiaugti atgaivintu kultūros paveldo objektu, ramybe užklysta ir keliautojai, lankantys mūsų rajoną.
Loreta BUTKUTĖ
