Pažangūs tyrimai padeda išvengti odos vėžio

Diagnostikos centro direktoriaus pavaduotoja Rimutė Česnauskienė džiaugiasi, kad siaskopijos tyrimai jau pateisino lūkesčius – teikiant šią paslaugą per du mėnesius buvo diagnozuoti 3 piktybiniai odos susirgimai, kuriems bus galima užkirsti kelią. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Nors šiais metais saulė mūsų pernelyg nelepina, odos gydytojai įspėja, kad saulės voniomis piktnaudžiauti negalima. Saulės spinduliai kelia pavojų susirgti onkologinėmis odos ligomis ar kitais negalavimais, kurių kasmet vis daugėja.

Susirgimų daugėja

Viena piktybiškiausių odos ligų – melanoma. Statistikos duomenimis, Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 300 žmonių.
Per pastaruosius du dešimtmečius sergamumas piktybiniais odos navikais išaugo dvigubai. Taip pat padidėjo mirtingumas nuo odos melanomos. Specialistų surinkti duomenys rodo, kad šios ligos dažniausiai diagnozuojamos per vėlai.
Melanoma – pati pikčiausia odos vėžio forma. Šis navikas atsiranda iš melanocitų – ląstelių, gaminančių odos pigmentą melaniną, nuo kurio priklauso mūsų odos spalva bei tipas. Tai  sparčiausiai plintantis ir didžiausią mirtingumą iš visų odos vėžių sukeliantis navikas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergamumas melanoma nuolat didėja. Kiekvienais metais registruojama 7–8 proc. daugiau sergančiųjų nei praėjusiais metais.

Kada verta susirūpinti

Gydytojai dermatovenerologai primena, kad į apgamus ypač turi atkreipti dėmesį ne tik soliariumų ar paplūdimių lankytojai, bet ir tie, kuriems rizika susirgti melanoma didesnė – šviesios odos žmonės. Jiems saulės spinduliai ypač pavojingi. Atidesni savo sveikatai turėtų būti žmonės, kurių giminėje buvo sirgusiųjų šia onkologine liga.
Pasak Mažeikiuose įsikūrusio diagnostikos centro direktoriaus pavaduotojos Rimutės Česnauskienės, kiekvienas žmogus turi apgamų, tačiau vienas turi tik kelis, o kitas – net kelis šimtus.
Vidutiniškai žmogus turi nuo 10 iki 40 apgamų. Jie gali būti rausvi, rudi, gelsvai rudi. Tamsaus gymio žmonės dažniausiai turi ir tamsesnius apgamus.
Pagal formą apgamai gali būti plokšti, iškilę virš odos. Dažniausiai taisyklingos apvalios ar ovalios formos. Taip pat jie gali būti įgimti arba įgyti (dažniausiai iki 40 metų).
Odos ligų specialistų teigimu, pasitaiko atvejų, kad senstant žmogui apgamai išnyksta, o kartais – atvirkščiai, jų padaugėja.

Apgamui pakitus Būtina kreiptis į gydytoją

R. Česnauskienė „Santarvei“ sakė, kad efektyvaus gydymo toli pažengusiai melanomai nėra. Todėl visas medikų dėmesys yra nukreiptas į ankstyvą melanomos diagnostiką, nes tik anksti nustačius melanomą (iki 1,0 mm storio), galima tikėtis gerų gydymo rezultatų.
Neatidėlioti ir kreiptis į gydytoją patariama tiems, kurie jau turi pakitusių apgamų, didesnių nei 5 mm skersmens, nelygiais kraštais.
„Jei tik žmogus pastebi, kad apgamas bent šiek tiek pasikeitė, jei kartais jį niežti, skauda, jis nedelsiant turi kreiptis į medikus. Tai pirmas požymis, rodantis, kad reikia išsitirti. Jei darinio storis nėra didesnis nei 1 mm, jis bus išgydytas visiškai ir negrįžtamai, be komplikacijų. Jei didesnis – laukia ilgas gydymas ir abejotina prognozė, nes melanoma –  labai piktybinis ir sparčiai metastazuojantis navikas“, – informavo  R. Česnauskienė.

Pažangiausi tyrimai

Odos ligų specialistų teigimu, šiuo metu pažangiausias ankstyvos melanomos diagnostikos metodas – siaskopija.
Įtartinus pigmentinius odos darinius ištyrus siaskopu, galima tiksliai nustatyti, kokia jų struktūra, kokia supiktybėjimo rizika ir koks geriausias būdas juos pašalinti.
Siaskopija – tai odos pigmentinių darinių diagnostikos metodas, kuris pagrįstas skirtingo ilgio šviesos spindulių bangų sąveika su melaninu, hemoglobinu ir kolagenu.
Šis tyrimas yra atliekamas ir Mažeikiuose. Jis greitas, tikslus ir neskausmingas.
Kompiuterio ekrane matomi apgamo parametrai – darinio dydis, struktūra, kraštai, grublėtumas, spalva – leidžia įvertinti jo rizikos suvėžėti laipsnį. Rizikos lygį įvertina pati kompiuterio programa – kuo didesnis parodomas indeksas, tuo didesnė rizika.
Tyrimas siaskopu neskausmingas – užtenka pasirinktus paciento odos darinius nuskenuoti davikliu, ir jie iškart matomi kompiuterio ekrane. Esant aukštam rizikos laipsniui,  rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju specialistu – onkologu, dermatologu.

Laiku užkirto kelią

Per du mėnesius, kai Mažeikiuose atliekami siaskopijos tyrimai, buvo diagnozuoti trys piktybiniai odos susirgimai, kurių plitimui bus galima laiku užkirsti kelią.
R. Česnauskienė „Santarvei“ sakė, kad atliekant siaskopijos tyrimą, jo duomenys išsaugomi archyve. Todėl labai paprasta, net nesant pacientui, dėl individualių atvejų konsultuotis su atvykstančiais chirurgais onkologais bei gydytoja dermatologe.
„Pacientams, esant nors ir vidutinio lygio rizikai, atsižvelgiant į siaskopijos tyrimo rezultatą, rekomenduojama specialisto konsultacija“, – teigė Mažeikiuose įsikūrusio diagnostikos centro direktoriaus pavaduotoja.

Apgamų šalinimo būdų yra įvairių

Pasak pašnekovės, nuostata, jog kad ir koks būtų odos darinys – geriau jo neliesti, yra tik mitas. Bet kokį ikivėžinį darinį būtina pašalinti.
Odos ligų specialistų teigimu, šiuo metu  apgamams šalinti naudojami keli būdai: lazeris, radiochirurginis ir krioterapija (gydymas šalčiu). Chirurginio pjūvio prireikia tik patvirtinus apgamo supiktybėjimą.
„Kai apgamai pašalinami, jie nebeatsinaujina. Tik labai retais atvejais, jeigu apgamas pašalinamas nepilnai, įmanomas recidyvas – apgamas atsinaujina. Būtent todėl praėjus dviem mėnesiams po apgamo pašalinimo rekomenduojama vėl apsilankyti pas specialistą“, – teigė R. Česnauskienė.