„PAŽINK. IŠMOK. TOBULĖK“ įkūrėja: mokyklos tikslas – išsaugoti lietuvybę

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Tryliktus metus Jungtinėje Karalystėje gyvenanti mažeikiškė Simona Kaunienė ryžtingai įgyvendina savo svajonę – jungia pasaulio lietuvių vaikus virtualioje mokykloje „PAŽINK. IŠMOK. TOBULĖK“ ir moko juos lietuvių kalbos.
Mokiniai ne tik praktikuoja kalbėti mūsų gimtąja kalba, bet ir susiranda draugų, su kuriais gali bendrauti lietuviškai.
Mūsų kraštietė noriai papasakojo apie save ir penktus metus veikiančią virtualią lietuvišką mokyklą.

– Iš pradžių papasakokite apie save.
– Mano tėvai – mažeikiškiai, Mažeikiuose aš gimiau ir užaugau. Taip jau nutiko, kad, man pabaigus pradinę mokyklą, su šeima išsikraustėme gyventi į Krakius. Ten lankiau pagrindinę mokyklą. Labai norėjau mokytis Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje, tad su tėvais priėmėme sprendimą, kad nuo 9 klasės mokysiuosi būtent čia.

Ši gimnazija man buvo nuostabi, joje atsivėrė visos galimybės – susiradau daug draugų, o mokytojai visada skatino tobulėti, augti kaip asmenybei. Pagrindinės mano herojės – lietuvių kalbos mokytoja Ona Kelpšienė ir auklėtoja Ramutė Čiutienė. Jos man buvo tarsi kelrodės žvaigždės, kurių dėka atradau savo kelią, sužinojau, ko tiksliai noriu, jaučiau didelį palaikymą savo sprendimui studijuoti pedagogiką.
Mane visada traukė pats mokymo procesas, nesvarbu, ar tai buvo kiemo vaikai, ar jau gimnazijos laikais pas mane ateidavę mokinukai, kuriuos individualiai mokiau skaityti, rašyti ar skaičiuoti.

Kokios buvo Jūsų pedagogikos studijos?
– Įstojau studijuoti pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogiką Šiaulių universitete. Tada prasidėjo kitas mano gyvenimo etapas. Man patiko viskas, kas vyksta universitete, norėjosi viską išbandyti. Kartais net pati nesuprasdavau, kodėl man to reikia. Galbūt būtent dėl to per pirmus studijų metus aš labai greitai „šuoliavau“ ir daug ko pasiekiau: dalyvavau įvairiose konferencijose ir papildomose veiklose, priklausiau universiteto studentų tarybai, buvau atrinkta ir išsiųsta į Islandiją, rengiau mokslinius straipsnius – naudojausi kiekviena galimybe.

Po vienos vasaros, praleistos Jungtinėje Karalystėje, nusprendžiau, kad likusį studijų laiką norėčiau praleisti būtent šioje šalyje. Taip jau susiklostė, kad Šiaulių universitete tapau pirmąja studente, kuriai buvo suteikta galimybė trečią bei ketvirtą kursus mokytis nuotoliniu būdu. Tais laikais toks studijų derinimas buvo nauja praktika, o man buvo nelengva patirtis. Ir vis tik man pavyko, spėdavau grįžti į Lietuvą, atsiskaityti, lankyti paskaitas, na ir, žinoma, išlaikyti egzaminus bei apsiginti bakalaurą.

Kas jus vertė visa tai daryti – siekti naujų žinių ir patirčių, mokytis, tobulėti?
– Man įdomu. Man visko reikia, aš visko noriu, todėl, jei turiu tikslą, stengiuosi jį įgyvendinti. Jau mokyklos laikais ieškodavau kuo daugiau informacijos, kad gaučiau gerą įvertinimą, visada norėjosi pasiekti maksimumo. Mane domino ne tik tai, kas vyksta mokykloje, bet ir įvairios kitos patirtys už jos ribų – konferencijos, moksliniai straipsniai ir kaip juos rašyti, kaip galima patekti į mokinių ar studentų tarybą ir panašios užklasinės veiklos.

Iki šiol man patinka iššūkiai – be jų negaliu. Studijų laikais artimieji dažnai jaudinosi, kad nesugebėsiu suderinti mokslų, grįžimo į Lietuvą, atsiskaitymų ir darbo užsienyje, tačiau, mano nuomone, viskas yra įmanoma, tiesiog reikia gerai paskirstyti laiką. Tuo tikėjau ir tada, todėl man pavyko. Tad taip, esu smalsi – visada norisi ko nors siekti ir save realizuoti, nestovėti vietoje.

– Kodėl pasirinkote gyvenimą ir darbą Jungtinėje Karalystėje?
– Pirmiausia, būtent šioje šalyje aš sutikau savo vyrą. Na, o antras motyvas – įsidarbinau lituanistinėse mokyklose ir ten atlikau praktiką. Mane domino užsienio mokyklos, tad pradėjau nuo įstaigų, kuriose mokoma lietuvių kalba.
Žinojau, kad patekti į angliškas mokyklas ir akademijas negalėsiu, kol neturiu diplomo ir reikiamos kvalifikacijos, todėl kaupiau patirtį ir savanoriavau, o tuo pat metu studijavau.

Akimirkos iš „PAŽINK. IŠMOK. TOBULĖK“ virtualių užsiėmimų.

– Ar sunku išreikšti save svečioje šalyje, dirbti pagal specialybę?
– Man buvo tikrai sunku, ypač pritapti angliškose mokyklose. Pagrindinė priežastis – aš esu lietuvė. Kad ir kaip būtų, kultūriniai skirtumai vis tik egzistuoja. Dirbdama lituanistinėse mokyklose to nepajaučiau: kolegos – bendraminčiai, tautiečiai, tad įsilieti į bendruomenę buvo labai lengva, visi palaiko, myli. Bet norint pasiekti ko nors daugiau, kas mano atveju buvo valstybinė užsienio mokykla, reikėjo išeiti iš komforto zonos.

Mėgstu iššūkius, tad tai tapo mano nauju tikslu. Iš pradžių teko savanoriauti keliose akademijose, o vėliau per agentūrą gavau ir kvietimą į darbo pokalbį – vienos pradinės mokyklos mokytojo asistento pozicijai užimti.
Jie iškart suprato, kad esu ne vietinė, tačiau aš nebijojau to pripažinti: „Taip, aš lietuvė, aš dar mokausi, tačiau aš turiu diplomą ir QTS, atitinku visus reikalavimus.“ Atsinešiau savo aplanką ir rodžiau, ką esu pasiekusi, kur buvusi, kur dalyvavusi, ką rašiusi. Iki šiol esu labai dėkinga tai mokyklai, kad mane pasirinko ir suteikė galimybę prisijungti prie jų komandos.

Neilgai trukus sudalyvavau ir jų organizuotame konkurse mokytojo pareigoms užimti, jį laimėjau. Tikrai smagiai ten dirbau, bet kelias buvo nelengvas.

– Gal galite palyginti, kuo skiriasi Lietuvos ir Jungtinės Karalystės švietimo sistemos?
– Skirtumai didžiuliai. Tik gavusi diplomą bei kvalifikaciją QTS ir pradėjusi dirbti, pamačiau, kad ugdymo procesas Jungtinėje Karalystėje yra visiškai kitoks: vaikai nesėdi suoluose, viskas vyksta žaidimo forma. Pamoka priklauso nuo mokytojo, nes jis turi sustrateguoti, kaip vyks tie žaidimai. Mokiniai labai daug laiko praleidžia lauke, ten taip pat organizuojami užsiėmimai.
Nepaisant to, kad vaikai mažai sėdi suoluose, jie puikiai atlieka visas užduotis ir įvykdo ugdymo programos reikalavimus.

– Kaip Jums kilo virtualios lituanistinės mokyklos idėja?
– Dar prieš karantiną vesdavau individualias pamokas – per Skype vaikus mokiau anglų kalbos, matematikos ir šiek tiek – lietuvių kalbos. Man išėjus motinystės atostogų, prasidėjo pandemija, tad sugalvojau visą savo privačių pamokų sektorių perkelti į Zoom platformą. Na, o 2020-ųjų balandžio 6 dieną oficialiai įsteigiau virtualią mokyklą „PAŽINK. IŠMOK. TOBULĖK“.

Iš pradžių buvau vienintelė mokytoja, dabar mūsų komanda plečiasi, ieškome naujų darbuotojų.

– Ar daug mokinių turite? Kaip šioje mokykloje vyksta ugdymo procesas?
– „PAŽINK. IŠMOK. TOBULĖK“ virtualioje mokykloje šiuo metu mokosi apie 300 vaikų iš viso pasaulio: Junginių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių. Nors būtų labai smagu kada nors visiems pasimatyti, tačiau tai nelabai įgyvendinama…
Mokymasis vyksta virtualiai, mažose grupėse, į jas gali prisijungti ne daugiau kaip šeši mokiniai pagal savo kalbos lygmenį.

Visa ugdymo programa yra taip suplanuota, kad vaizdinėmis, interaktyviomis medžiagomis vaikai būtų sudominti, kad jos pritrauktų dėmesį. Atliekame kalbos ugdymo, skaitymo, rašymo įgūdžių, klausymo užduotis.

Taip pat norėčiau paminėti, kad mūsų mokykloje nėra tradicinės vertinimo sistemos – mokinių pasiekimus matuojame iššūkiais, kuriuos įveikę jie gauna įvairių nuolaidų, pavyzdžiui, savaitę be namų darbų… Labai smagu, kad mokykla sujungia vaikus iš įvairių pasaulio kampelių, čia jie tampa draugais, susirašinėja, bendrauja, o atsiradus progai susitinka Lietuvoje.

– Koks „PAŽINK. IŠMOK. TOBULĖK“ mokyklos tikslas?
– Pagrindinis mūsų tikslas – siekti, kad vaikai mokytųsi lietuvių kalbos. Taip pat orientuojamės į mokinių progresą, norime, kad jiems pateikiama informacija nebūtų sausa, tačiau remtųsi žaidybiniu pobūdžiu, kad mokymosi procesas būtų patrauklus, na ir, žinoma, po truputį plėstis.
Šiuo metu stengiamės pritraukti vaikų iš Australijos. Jei būtumėte paklausę prieš metus, būčiau sakiusi, kad mūsų dabartinė misija – mokiniai, gyvenantys Amerikoje, tačiau šį tikslą mums jau pavyko įgyvendinti, kuo aš labai džiaugiuosi.

– Ar naujokams sunku įsilieti į mokymosi procesą?
– Mūsų virtuali mokykla siūlo galimybę turėti vieną nemokamą bandomąją pamoką, kurios metu mes patikriname vaiko kalbinį lygį, jo žinias ir pakonsultuojame tėvelius, nes jiems kyla įvairiausių klausimų. Tos pamokos yra individualios, jų metu atsižvelgiame į asmeninius vaiko interesus.
Dažnai žmonės pasinaudoja šia galimybe ir po to apsisprendžia, ar jungtis prie „PAŽINK. IŠMOK. TOBULĖK“ bendruomenės.

Norinčiųjų mokytis kalbiniai lygmenys skiriasi – vieni kalba lietuviškai, kiti – ne. Būtent todėl vaikus skirstome į grupes. Jei vaikas sunkiau kalba, mokytojas privalo vartoti angliškus žodžius, kad mokinys viską gerai suprastų ir procesas nebūtų bevaisis. Pamokų metu taikome specialius metodus, kurie leistų vaikams jaustis komfortiškai. Vienas iš jų – galimybė užduoti klausimus lietuviškai, o mokytojas į juos atsakyti gali tiek lietuviškai, tiek, jei reikia, angliškai, – būtent tam mes ir tikriname kalbinį lygį.

Kaip vertinate savo darbo rezultatus?
–Yra nemažai atvejų, kai mūsų mokyklos mokiniai sugrįžo į Lietuvą ir puikiai adaptavosi lietuviškose mokyklose.
„PAŽINK. IŠMOK. TOBULĖK“ – virtuali mokykla, kurioje nebijoma rizikuoti, kurios programos yra labai interaktyvios ir patrauklios, įdomios vaikams. Darbas mažose grupėse garantuoja, kad kiekvienas vaikas bus pastebėtas, jam bus skirta pakankamai ir kokybiško dėmesio.

Mūsų mokykloje dirba kvalifikuoti pedagogai, puikiai bendradarbiaujame su tėveliais, vaikams suteikiame įvairių mokymosi priemonių, tad nereikia nieko papildomai pirkti, reikia turėti tik pieštuką, sąsiuvinį, plačią šypseną ir norą mokytis. O visu kitu pasirūpiname mes.

– O kokias mokymo ir mokymosi praktikas taikote savo pačios vaikams?
– Kadangi gyvename Jungtinėje Karalystėje, mano vaikai yra dvikalbiai, tad tikrai nenuostabu, kad dažnai pasitaiko situacijų, kai jie maišo žodžius. Pavyzdžiui, „Man patinka šitas pinkinis megztukas“.
Svarbu vaikui paaiškinti, kodėl mes sakome būtent taip, ir modeliuoti jo kalbą į anglicizmus atsakant lietuviškai: „Man irgi patinka šis rožinis megztukas.“

Mokykloje mes naudojame įvairias žaismingas ir interaktyvias metodikas, aiškinančias, kodėl lietuvių kalboje yra sakoma būtent taip, jas vaikai dažnai prisimena ir praktiškai naudoja.
Tai, ką aš rodau ir kuo dalijuosi mūsų mokyklos socialinių medijų paskyrose, pati taikau ir asmeniniame gyvenime. Daug dalykų pasisemiu iš savo aplinkos: vaikų, bendruomenės, ką matau, girdžiu iš mokinių.

– Mokyklos tikslas – saugoti lietuviškumą. Kaip manote, kodėl tai svarbu?
– Man atrodo, kad būtina prisiminti, kas mes esame, iš kur kilome, ir nesvarbu, jog šiuo metu gyvename svetur.

Jau 13 metų gyvenu Anglijoje, tačiau žinau, kas aš esu, – to aš neištrinsiu ir netapsiu kažkuo kitu. Šį suvokimą aš labai noriu perteikti ir savo vaikams. Manau, kad tai glaudžiai siejasi ir su mokyklos misija.
„PAŽINK. IŠMOK. TOBULĖK“ idėją kūriau ir puoselėjau dėl savo vaikų, nes mieste, kuriame gyvename, nėra lituanistinės mokyklos. Dauguma užsienyje gyvenančių lietuvių labai vertina Lietuvą. Kas nėra paragavęs emigranto duonos, tam sunku tai suvokti. Aš pati labai noriu ir tikiuosi sugrįžti į Lietuvą, nes gyvenimo svetur jau, ko gero, „paragavau“.

Daugelis emigrantų nori sugrįžti, tačiau kiekvienas tai padaro savu laiku. O iki tol svarbu nepamiršti savųjų šaknų, kalbos, tautinės tapatybės ir visu tuo didžiuotis.
Gabija JARMOŠKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto