Medikai jau pajuto alinančių karščių pasekmes – jų pagalbos vis dažniau prireikia saulėje perkaitusiems žmonėms. Dėl karštų orų ypač pablogėja chroniškomis ligomis sergančiųjų savijauta.
DAUGĖJA IŠKVIETIMŲ
Greitosios medicinos pagalbos tarnybai vasarą iškvietimų padaugėja. Anot tarnybos medikų, karščiai išprovokuoja aukštą kraujo spaudimą, širdies sutrikimus, galvos svaigimą.
„Greitosios“ medikų pagalbos dažniausiai prireikia senyvo amžiaus žmonėms.
„Pagyvenę žmonės dažniausiai serga širdies ligomis, sutrikusi jų kraujotakos sistema. Per karščius šie negalavimai paūmėja“, – pastebėjo Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vyriausiąją felčerę pavaduojanti Liuda Veselienė.
Dėl perkaitimo didelių krizių nebuvo, tačiau į reanimaciją buvo paguldytas bičių sugeltas trisdešimtmetis vyras. Medikai pastebėjo, kad vasarą pagalbos prireikia ne vienam bičių įkandimui jautriam žmogui.
Anot L. Veselienės, pagalba negaluojančiam labai priklauso ir nuo skambinančiojo. Žmogui nereikėtų nervintis, kad greitosios medikai užduoda ne vieną klausimą. Atsakymai į juos medikams padeda pasiruošti tinkamai suteikti pagalbą.
„Dirbame keli ekipažai. Kai kuria aparatūra tenka dalytis. Pas mirštantį pacientą tenka vykti po du gelbėtojus. Dėl to mes iš anksto stengiamės išsiaiškinti kuo daugiau informacijos“, – pasakojo felčerė.
L.Veselienė prašė tėvų atkreipti dėmesį į savo vaikų elgesį. Būna, kad paaugliai po tris valandas skambučiais terorizuoja medikus.
GALIMA
APSISAUGOTI
Greitosios pagalbos medikai pataria per karščius dėvėti lengvus medvilninius drabužius, nepamiršti galvos apdangalų, riboti fizinį aktyvumą. Poilsiaujant gamtoje reikėtų pasirinkti vietą pavėsyje, kuo trumpiau būti atviroje saulėje.
Esant aukštai aplinkos temperatūrai suintensyvėja prakaitavimas, o kartu su juo organizmas netenka svarbių gyvybinėms funkcijoms druskų. Dėl to per karščius būtina gerti dažniau nei troškina.
„Geriausiai tam tinka mineralinis (ne gazuotas), mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Venkite skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ir saldikliais. Atsisakykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto: valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, vartokite daugiau vaisių ir daržovių“, – patarė L. Veselienė.
Sergantiesiems širdieskraujagyslių sistemos ligomis patariama riboti fizinę veiklą, pasivaikščiojimams rinktis rytinį ar vakarinį laiką.
Pulmonologė Albina Kiudulienė įspėjo vairuotojus nepiktnaudžiauti kondicionieriaus teikiamais malonumais. Dideli temperatūrų skirtumai gali sukelti negalavimus. Toks atsivėdinimas gali būti net plaučių uždegimo priežastis.
GALI IŠTIKTI
ŠILUMOS SMŪGIS
Medikai įspėja, kad ilgas buvimas saulėje gali sukelti saulės smūgį. Saulės spinduliams tiesiogiai krintant ant nepridengtos galvos ar sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, įšyla galvos smegenų dangaluose esančios kraujagyslės, jos plečiasi, didėja spaudimas, todėl vystosi smegenų hiperemija, pakyla galvos smegenų temperatūra, ima trikti galvos smegenų funkcija.
Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas, saulės spinduliams tiesiogiai veikiant nepridengtą galvą arba sprandą. Jo požymiai – skauda galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus gali vemti, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo).
Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas (šilumos smūgis) ištinka kartu. Todėl būtina taikyti kompleksines pirmosios pagalbos priemones, t. y. šaldyti nukentėjusiojo galvą ir teikti tokią pat pirmąją pagalbą kaip ir dėl perkaitimo.
Perkaitimo požymiai atsiranda staiga: pakyla kūno temperatūra, atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli, parausta veidas, padažnėja pulsas, kvėpavimas.
„Pasireiškus perkaitimo požymiams reikėtų kviesti greitąją. Kol ji atvyks, padėti gali ir šalia esantys žmonės. Nukentėjusįjį reikia skubiai išnešti iš karštos aplinkos ir paguldyti jį pavėsyje arba kitoje vėsioje vietoje. Paguldykite jį ant nugaros, po galva padėkite pagalvę arba suvyniotus drabužius (bus geresnė galvos ir širdies kraujo apytaka). Atsagstykite drabužius ir vėsinkite visais įmanomais būdais: vyniokite į sudrėkintą paklodę, rankšluostį, dėkite šaltus kompresus, apipurkškite vandeniu ir pan.” – patarė greitosios felčerė L. Veselienė.
SVARBU RINKTIS
SAUGŲ MAISTĄ
Visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja Irena Macijauskienė sakė, kad šiltuoju metų laiku atsiranda didesnė rizika užsikrėsti bakterinės etiologijos infekcijomis, tokiomis kaip šigeliozė, salmoneliozė, kampilobakteriozė. Praktika rodo, kad žarnyno užkrečiamosiomis ligomis dažniausiai susergama po vasaros pobūvių. Anot gydytojos, karštu oru ne visoms šeimininkėms sekasi paruošti ir saugiai išlaikyti didesnį kiekį maisto. I. Macijauskienė pasidžiaugė, kad mūsų rajone iki šiol išvengta didesnių infekcinių susirgimo protrūkių.
Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmantas Stumbra pataria gyventojams atsakingiau rinktis maisto produktus, o gaminant maistą, laikytis higienos reikalavimų. Greitai gendančius produktus reikėtų rinktis tik iš šaldymo įrenginių, nepažeistomis pakuotėmis, būtinai patikrinant tinkamumo vartoti terminus. Labai rizikinga pirkti maisto produktus nelegaliose prekybos vietose.
Patys pavojingiausi greitai gendantys yra visi pieno produktai, mėsos, žuvų ir kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai bei pyragaičiai su kremu.
Keliaujantiems nepatariama vežtis greitai gendančių maisto produktų, į kelionę geriau pasiimti duonos, lašinių, šaltai rūkytų dešrų, kumpio, daržovių, fermentinio ar lydyto sūrio. Labai tinkamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, kruopos, makaronai, dribsniai ar riešutai. Troškulį patariama malšinti fasuotu geriamuoju, šaltinio, natūraliu mineraliniu, stalo vandeniu. Rizikinga gerti pakelėse iš šulinių, kur nežinomas jų užterštumo nitratais lygis.
DARBDAVYS TURI JAUSTI
ATSAKOMYBĘ
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad darbas karštyje priskiriamas prie kenksmingų darbo sąlygų, nes aktualia problema tampa organizmo perkaitimas. Paprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose, kai labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis. Perkaisti labai pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems ir žmonėms, kurie turi skydliaukės sutrikimų.
Darbo inspekcija įspėja, kad darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Pareiga saugiai organizuoti ir vykdyti darbą nurodyta Darbo kodekse.
Valstybinės darbo inspekcijos išplatintame pranešime teigiama, kad ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys būtinai apsaugotos akiniais.
Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų.
Rekomenduotina, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis karštuoju metų laiku – nuo 11 iki 17 val.
Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, būtina taikyti natūralų (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimą ir patalpose įrengti vėdinimo sistemas. Darbuotojams turi būti numatytos poilsio pertraukos poilsio kambariuose, kur oro temperatūra turėtų būti žemesnė nei darbo vietose.
Jono STRAZDAUSKO nuotrauk.: Medikai pataria karštomis dienomis nepiktnaudžiauti ilgu buvimu saulės atokaitoje.
Per vasaros karščius medikams darbo padaugėja
