Perėjimas prie euro daugumai smulkiųjų verslininkų atsiėjo iki 300 eurų

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Prisitaikymas prie šiais metais įvestos vieningos ES valiutos daugeliui mažų ir vidutinių įmonių nebuvo finansiškai skausmingas. 

Su euro įvedimu susiję pakeitimai keturioms iš dešimties įmonių nepareikalavo jokios finansinės injekcijos, o daugelio likusių smulkiųjų verslininkų išlaidos siekė tiek, kiek ir buvo planuota.

Neplanuotų išlaidų neatnešė

20 proc. mažų ir vidutinių įmonių šiam tikslui investavo iki 290 eurų, o 29 proc. – nuo 291 iki 1450 eurų.
Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 505 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones.
„Pernai atlikto tyrimo metu beveik 60 proc. smulkiųjų verslininkų teigė maną, kad euro įvedimui reikės investuoti ne daugiau kaip 1000 litų (289,62 euro). Praėjus daugiau nei pusmečiui po naujosios valiutos įvedimo galima teigti, kad tokios prognozės išsipildė, o euro įvedimas smulkiajam verslui neatnešė neplanuotų išlaidų“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Ketvirtadalis apsiėjo be papildomų investicijų

Vos dešimtadaliui mažų ir vidutinių įmonių su vieningos ES valiutos įvedimu susiję pakeitimai kainavo daugiau nei 1450 eurų. „Euro įvedimo kaštus patyrė didžioji dalis prekybininkų – tik 26 proc. jų teigė apsiėję be papildomų investicijų. Prekybininkams teko investuoti į apskaitos sistemų pakeitimus, naujų etikečių gamybą, taip pat pasirūpinti grynųjų pinigų atsargomis sausio pradžioje. Tuo tarpu gamybos ir paslaugų įmonės dažniau išsivertė be papildomų investicijų“, – pažymėjo LCKU vyriausiasis ekonomistas.

Daugiau išlaidų – pertvarkymui

Mažiausias investicijas euro įvedimui įvardijo iki 10 darbuotojų turinčios mažos įmonės, o 41 proc. tokių įmonių investicijų išvis neprireikė.
Daugiau nei 50 darbuotojų turinčių įmonių grupėje vos dešimtadalis bendrovių išsivertė be papildomų investicijų, o 37 proc. šių įmonių nurodė investavusios daugiau nei 1450 eurų.
„Tai natūralu – didesnės įmonės naudoja sudėtingesnes informacines ir apskaitos sistemas, kurių pertvarkymui teko skirti daugiau išlaidų“, – teigė prof. V. Geralavičius.
Nepakeitė įstatų?
Tiesa, LCKU vyriausiasis ekonomistas atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis euro įvedimui lėšų neskyrusių įmonių greičiausiai dar nėra pakeitusios įstatų.
Kaip žinoma, AB ir UAB statusą turinčios įmonės iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi pakeisti savo įstatus, akcijų nominalią vertę ir įstatinio kapitalo dydį nurodydamos eurais. Įstatų pakeitimas skirtingose teisinių paslaugų įmonėse gali kainuoti maždaug 100–300 eurų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto