Pinigų veltui niekas nebedalija

Seniūnų teigimu, dauguma gyventojų nesipriešina ir už socialines pašalpas atidirba noriai. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Šiemet rajono pašalpų gavėjai už gaunamas pašalpas privalo atidirbti. Atsisakiusieji tai padaryti netenka pašalpų, jos nebemokamos ir tiems, kurie į pasiūlytą darbą ateina neblaivūs. Seniūnų teigimu, toks sugriežtinimas žmones skatina dirbti ir keičia požiūrį į pašalpas – kad  niekas nieko veltui neduoda.

Netenka pašalpų

„Santarvės“ kalbinti seniūnai teigia, kad dauguma socialinės pašalpos gavėjų neatsisako siūlomo darbo, nes baiminasi, kad neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio – pašalpų.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Gagienės pateiktais duomenimis, socialines pašalpas šiuo metu gauna beveik septyni tūkstančiai gyventojų, tačiau ne visiems už  pašalpas reikia atidirbti.
Išimtys taikomos negalintiems dirbti, auginantiems mažamečius vaikus ar sergantiems.
„Gaunantieji pašalpas privalo atidirbti iki keturiasdešimt valandų per mėnesį. Seniūnas savo nuožiūra paskirsto, kiek valandų per dieną ir kokius darbus žmogus privalo atlikti“, – „Santarvei“ paaiškino A. Gagienė.
Pasak jos, jei žmogus atsisako atlikti darbus, jam yra nutraukiamas pašalpos mokėjimas.
„Gyventojams, kurie neatliko seniūno paskirtų darbų, socialinė pašalpa nebepriklauso arba, jei jie turi vaikų, pašalpa skiriama tik vaikams. Darbai gali būti neatlikti dėl įvairių priežasčių, viena iš jų, kad žmogus pasirodo neblaivus, kita – kad tiesiog atsisako dirbti“, – pastebėjo A. Gagienė.

Gresia baudos

Kad gyventojai neblaivūs pasirodo darbe, neslėpė ir „Santarvės“ kalbinti seniūnai. Dažniausiai esą pasirenkamas lengviausias kelias, tiesiog neleidžiama tą dieną dirbti, nes niekas nenori nemalonumų, jei darbe įvyktų koks nelaimingas atsitikimas.
Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Jonas Liekis „Santarvei“ sakė, kad seniūnai teisingai elgiasi, neleisdami neblaiviems gyventojams dirbti.
„Kas sudaro darbo sutartis, tas ir atsakingas už tai, kad darbai būtų vykdomi kokybiškai ir saugiai. Be to, seniūnija privalo instruktuoti ir kontroliuoti darbo drausmę. Tam gali pasitelkti įvairias priemones. Alkoholio matavimo prietaisas – vienas iš jų“, – teigė J. Liekis.
Pasak jo, už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų  pažeidimus yra numatyta nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų bauda.
„Šias baudas reikalui esant mes skiriame darbdaviams, darbdaviui atstovaujantiems arba įgaliotiems asmenims. Šiuo atveju seniūnai patenka į šią kategoriją“, – paaiškino J. Liekis.

Skatina atsakingumą

Kai kuriose seniūnijose jau yra registruota po keletą atvejų, kai darbo sutartys nutraukiamos dėl to, kad už pašalpas atidirbantieji į darbą ateina neblaivūs.
„Praėjusį mėnesį vieną žmogų atleidome, nes į darbą atėjo neblaivus. Atvykusi policija nustatė jam girtumą. Buvo surašyti reikalingi dokumentai, informuota darbo birža. Jis neteko galimybės gauti socialinę pašalpą ir buvo išbrauktas iš darbo biržos“, – minėjo Viekšnių seniūno pavaduotojas Algimantas Kiudulas.
Pasak jo, šis įvykis tarsi buvo stimulas kitiems.
„Pastebėjome, kad po šio įvykio kiti atsakingiau pradėjo žiūrėti į siūlomą darbą ir jį atlieka kokybiškiau, nes žino, kad už netinkamai atliktą darbą ar elgesį gali būti atleisti, kad į jų prasižengimus nėra žiūrima pro pirštus“, – sakė A. Kiudulas.
Seniūno pavaduotojo teigimu, kasmet yra gaunama beveik du tūkstančiai prašymų socialinėms pašalpoms gauti. Dauguma prašytojų privalo atidirbti už gaunamas pašalpas. Per mėnesį esą atidirba apie devyniasdešimt pašalpų gavėjų.

Nelaukti ketvirčio pabaigos

Dėl girtumo keli gyventojai buvo atleisti ir miesto seniūnijoje. Mažeikių miesto seniūnas Šarūnas Armonas „Santarvei“ sakė, kad seniūnija alkoholio tikrintuvo neturi, tačiau, kad žmogus neblaivus, galima matyti iš jo elgesio, nerišlios kalbos ir panašiai.
Miesto seniūnas švelnina savo poziciją dėl privalomo darbo už pašalpas. Anksčiau „Santarvei“ jis buvo sakęs, kad miesto seniūnijoje įdarbinti apie pusantro tūkstančio žmonių yra nerealu, bet dabar jau teigia, kad dirbti galima ir žmonės noriai dirba, tik pasitaiko atvejų, kad pritrūksta darbo įrankių.
„Darbo įrankių dažniausiai pritrūksta ketvirčio pabaigoje, kai vienu metu dirbti pageidauja šimtas ir daugiau žmonių. Geriau būtų, kad žmonės atidirbtų už pašalpas iš karto, o ne lauktų paskutinio termino – ketvirčio pabaigos, kuomet baigiasi skirtas laikas atidirbti“, – pastebėjo Š. Armonas.

Reikalingas bendravimas

Panašios nuomonės yra ir Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas.
„Problemos kyla, kai vienu metu atidirbti nori didelis būrys žmonių. Tuomet tenka pasukti galvą, kokį darbą duoti, kokius įrankius paskirti ir panašiai. Kol kas mūsų seniūnijos gyventojai gana noriai atidirba, nors, žinoma, yra dalis, kuri kategoriškai atsisako tai daryti, bet tokių yra mažuma. Turbūt nesiekia nė dvidešimties procentų visų atidirbti privalančių žmonių“, – kalbėjo A. Šakauskas.
Kol kas didelių rūpesčių nebuvo ir dėl dirbti atėjusių neblaivių gyventojų.
„Jei tik kyla mažiausiais įtarimas, jog norintis atidirbti už pašalpas gali būti neblaivus, jam yra neleidžiama tą dieną dirbti. Kol kas sutariame gražiuoju, o jei taip nutiktų, jei kas nors nesutiktų su tokiais įtarimais, būtų kviečiami policijos pareigūnai, kurie turi prietaisus alkoholiui nustatyti“, – teigė A. Šakauskas.
Tačiau, pasak jo, neužtenka vien tik paskirti darbą ir parinkti įrankį atidirbančiam už pašalpas. Dalis žmonių nori ir kitokio bendravimo. Esą yra ir tokių, kurie džiaugiasi turėdami progą pasidarbuoti.
„Tenka ne tik paaiškinti konkretų darbą, bet pagirti ar su jais pašnekėti. Kaip sakoma, visokių žmonių yra, visokių ir reikia. Tenka pačiam asmeniškai kartu su viena iš seniūnijos specialiste susitikinėti su dirbančiaisiais ir su jais bendrauti“, – informavo Šerkšnėnų seniūnas.

Bet koks darbas – garbingas

Danutė – viena iš mažeikiškių, jau atidirbusi už daugelį metų gaunamas pašalpas, „Santarvei“ sakė, kad tokia tvarka galėjo būti įvesta jau seniai. Ji nemato nieko blogo, kad tenka paplušėti miesto labui.
„Manau, kad visai teisinga, jog reikia atidirbti už gaunamas pašalpas, juk negalima gauti visko veltui. Šį kartą teko padirbėti miesto kapinėse, kur kitą ketvirtį teks dirbti, jau nežinau. Šiek tiek neramu dėl žiemos, nes būtų sunku, jei tektų, pavyzdžiui, sniegą kasti ar šaligatvius barstyti. Bet aišku, jei reikės, tai ir dirbsiu“, – patikino moteris.
Jai tekę bendrauti su nemažai žmonių, atidirbančių už pašalpas, tačiau nė vienas iš jų nekeikė dabartinės tvarkos.
„Be abejo, yra tokių, kurie gėdijasi dirbti liaudiškai vadinamus viešuosius darbus. Mano, kad tai žema ir nepadoru. Šis mąstymas turbūt yra likęs iš anų laikų, kai gatves esą šluodavo tik asocialūs ir pagarbos neverti žmonės. Tačiau dabar požiūris į dirbančius gatvėje turėtų visiškai pasikeisti, nes bet koks darbas klestint bedarbystei yra garbingas“, – savo nuomonę dėstė mažeikiškė.

Dalijosi patirtimi

Mūsų rajone pašalpų gavėjai privalo atidirbti tik nuo šių metų, o kai kuriuose kaimyniniuose rajonuose ši tvarka galioja jau keletą metų. Akmenės rajonas – vienas iš jų. Akmenės seniūnas Jonas Katauskas „Santarvei“ sakė, kad jo vadovaujamoje seniūnijoje žmonės jau yra pratę atidirbti už pašalpas, todėl didelių nesklandumų nekyla. Visi noriai dirba jiems nurodytus darbus, nes bijo netekti pašalpų.
„Visi žino galiojančią tvarką, todėl, jei tik kas nors atsisako ar į darbą ateina neblaivus, netenka socialinės pašalpos.  Alkoholio matavimo prietaiso neturim, bet yra trijų žmonių komisija, kuri nusprendžia, ar įtarimus sukėlęs žmogus yra neblaivus ar ne. Juk blaivumą galimą nustatyti ir iš  žmogaus elgsenos, ir iš kalbos“, – apie seniūnijoje galiojančią tvarką  pasakojo J. Katauskas.
Pasak jo, darbo norintiems atidirbti už pašalpas visada galima atrasti. Panašiai mąstė ir Kruopių seniūnė Vanda Kateivienė.
„Atidirbantieji už pašalpas mums yra labai didelė paspirtis, nes jie padeda atlikti daugelį darbų, kuriems nėra skirtas finansavimas. Pas mus jie ir medžius genėja, ir žolę pjauna, ir šiukšles renka. O tie, kurie yra silpnesnės sveikatos ir negali dirbti sunkesnių fizinių darbų, atlieka socialinį darbą, tai yra lanko vienišus pagyvenusius žmones, padeda jiems. Vienu atveju esu paskyrusi sūnui prižiūrėti savo senyvą ir ligotą motiną, nes kito darbo jis nelabai sugebėtų dirbti“, – patirtimi dalijosi Kruopių seniūnė.