Turgaus prekiautojai sugeba įvairiai užsidirbti arbatpinigių. Mūsų tyrimas parodė, kad apsvėrimai – vienas iš populiariausių būdų.
PERKA FASUOTAS PREKES
Viena pažįstama sena turgaus prekiautoja prisipažino sveriamus maisto produktus perkanti tik parduotuvėse. „Turguje net katinui žuvies neperku, nes galiu būti apgauta“, – teigė ponia Virginija, pridūrusi, kad ji ne kartą buvo liudininkė konfliktų, kylančių dėl apsvėrimų.
„Kiekvienąkart gali būti apsveriamas 10-20 ar net 100-200 gramų. Perkant daugiau produktų, susidaro nemaža suma, kurią permokame nesąžiningiems prekeiviams“, – pastebėjo pirkėjai, turguje perkantys tik fasuotus maisto produktus.
Niekada turguje neperkantis „Santarvei“ teigė ir Šiaulių metrologijos centro darbuotojas Antanas Taškūnas. Anot jo, profesionalūs sukčiai, „modernizuodami“ svarstykles, sugeba užsidirbti arbatpinigių. Populiariausias apgaulės būdas – „patobulinti“ svarmenys.
TENKA MOKĖTI UŽ ORĄ
„Santarvė“, atlikusi žurnalistinį tyrimą, įsitikino, kaip nesunkiai nesąžiningi turgaus prekiautojai gali mus apmulkinti. Iš kelių pardavėjų pirkome mėsos gaminių, riešutų, obuolių, pomidorų.
Pirkinius pasvėrėme kontrolinėmis svarstyklėmis. Pomidorų trūko apie 50 gramų, rūkytos dešros beveik 20 gramų. Tik kilogramas obuolių ant kontrolinių svarstyklių buvo „sunkesnis“. (Viekšnių šiltnamių savininkas Gediminas Paulauskas sakė, kad žmonės, pirkdami daržoves, vaisius iš augintojų, o ne perpardavinėtojų, išlošia, nes šie svorį dažnai suapvalina pirkėjo labui.)
Už turguje įsigytas prekes tądien permokėjome apie 60 centų. Suabejojome, ar neturėdami čekio, sugebėsime susigrąžinti pinigus, tačiau pabandėme atlikti šią nemalonią procedūrą.
Pomidorų prekiautojos piktas žvilgsnis išdavė, kad jai nepatiko priekabūs pirkėjai. Ir vis dėlto moteris, netarusi nė žodžio, į maišelį įmetė vieną pomidorą. Aiškinimasis, ko gero, būtų atkreipęs kitų pirkėjų dėmesį. Tokia antireklama pardavėjai nenaudinga.
Dešros pardavėja atsiprašė. „Matyt, užsiplepėjau ir ne taip nužiūrėjau svarstyklių rodyklę“, – teisinosi moteris.
UŽPROGRAMUOTOS APGAULEI
Prie tokios išvados priėjome, ieškodami tiksliai sveriančių svarstyklių. Logiška, kad tuščių svarstyklių rodyklė turėtų rodyti nulį. Tačiau daugelis svarstyklių, ypač tai pasakytina apie dešrų ir žuvies paviljoną, rodė ir oro svorį. Šis svėrė skirtingai – kelis ar net 10–20 gramų.
Ar tiksliai rodo visos svarstyklės, sunku buvo nustatyti. Kai kurie prekiautojai įsigudrino svarstykles pastatyti ne ant prekystalio, o ant šalia esančios lentynėlės šonu į pirkėją.
Įvairiai prekiautojai reagavo į mūsų pastabas. Vieni suskubo reguliuoti svarstyklių kojeles, kiti kaltino nelygius stalus, treti paprasčiausiai pasiuntė … kitur.
Ypač įžūliai elgėsi dešrų prekiautoja, kurios svarstyklės pirkėjo nenaudai rodė net 50 gramų. Moteris mums pasvėrė dešros, paskaičiavo pinigus, tik perklausus, kiek svėrė prekė, ėmė aiškinti, kad svarstyklės sugedusios ir ji tuos nereikalingus gramus numes.
Pardavėja nereagavo į žmonių pastabas neprekiauti netvarkingomis svarstyklėmis. Jas nuimti nuo prekystalio privertė tik turgaus kontrolierė.
IMASI PRIEMONIŲ
Mažeikių turgaus vadybininkė Irena Marcinkevičienė neneigė, kad apsvėrimų problema egzistuoja. Tai kenkia turgaus prestižui, todėl administracija nėra abejinga tokiems dalykams. „Mūsų kontrolieriai apeina turgų, pasižiūri, kokiomis svarstyklėmis prekiaujama. Jei pastebime, kad svarstyklės netikrintos, nežymėtos, neleidžiame prekiauti“, – sakė vadybininkė.
I. Marcinkevičienė teigė, kad nesąžiningus pardavėjus nėra lengva sukontroliuoti. Jie pažįsta tikrintojus, kai šie nueina, ir vėl svarstykles gali pareguliuoti savo naudai. Anot pašnekovės, pirkėjai ir patys gali būti kontrolieriai, apie pažeidimus pranešti administracijai.
SVARSTYKLIŲ LIEKA
Vieni prekiautojai prekiauja savo atsivežtomis svarstyklėmis, kiti – nuomojasi iš turgaus. „Mes atsakome už savo svarstykles, prekeiviai – už savo“, – teigė I. Marcinkevičienė.
Mažeikių turgus turi daugiau kaip 40 ciferblatinių svarstyklių. Nors jos patikrintos ir kleimuotos Metrologijos centre, tačiau lieka ir neišnuomotų svarstyklių.
Pakalbinti prekiautojai teigė, kad kiekvieną turgų mokėti 5 litus už svarstyklių nuomą jiems esą per brangu. Savo svarstyklių neturintys prekiautojai neretai ieško, iš ko pigiau jas pasiskolinti. Ne kiekvienam ir svarbu, ar svarstyklės yra patikrintos.
I. Marcinkevičienė pastebėjo, kad didžiausia problema yra prekiautojai daržovėmis. Kai kurie nepaiso draudimų ir prekiauja vadinamosiomis buitinėmis ar kitomis netvarkingomis svarstyklėmis.
„Negalime jų aprūpinti savo svarstyklėmis. Jie važiuoja ir išvažiuoja su mūsų svarstyklėmis“, – situaciją apibūdino vadybininkė.
NUMATYTA ATSAKOMYBĖ
Lietuvos metrologijos inspekcijos Telšių apskrities skyriaus viršininkė Dangirutė Kolesnik „Santarvei“ pasakojo, kad metrologijos inspektoriai kartu su policijos, mokesčių inspekcijos pareigūnais tikrina prekybą turgavietėse, parduotuvėse. Pavasarį reidas buvo organizuotas Naftininkų g. turgavietėje.
Pašnekovė teigė, kad Mažeikiuose metrologinių pažeidimų nustatoma nedaug. „Jūsų turgaus savininkai dirba efektyviai, rūpinasi prekyba, kitur padėtis kur kas blogesnė“, – pastebėjo D. Kolesnik.
Skyriaus viršininkė informavo, kad visos svarstyklės turi būti patikrintos ir kleimuotos, patikra galioja metus. Halogeniniame lipduke ant svarstyklių nurodyta patikros atlikimo data. Patikrą atlieka Šiaulių metrologijos centro darbuotojas, kuris į Mažeikius atvyksta antradieniais ir ketvirtadieniais (filialas įsikūręs senamiestyje, pašto kieme – B.R.). Svarstyklės turi būti padėtos ant prekystalio, kad pirkėjas galėtų matyti jų rodmenis.
Pardavėjams, kurie naudoja netvarkingas, be galiojančių patikros žymenų svarstykles, gali būti skiriama nuo 200 iki 2000 litų bauda.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka
