Vienišus žmones laidojančios seniūnijos neturi galimybių operatyviai gauti svarbių dokumentų
Mažeikių miesto seniūnija, norėjusi palaidoti Sedos ligoninėje mirusį, artimųjų neturintį mažeikiškį, pajuto, ką reiškia atsidurti netobulų įstatymų spąstuose. Mirusiojo kūnas tris paras prabuvo ligoninėje – tiek, kiek truko reikalingo dokumento paieškos.
LIGONINĖJE – LAVONINĖ?
Sedos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje antradienį mirė 66 metų mažeikiškis. Medikai ne kažin kiek žinojo apie šį vyrą. Į Sedą jis buvo atvežtas iš Mažeikių traumatologijos skyriaus.
„Dokumentuose informacijos apie ligonio artimuosius nebūna. Mes tik paklausiame, ar jis jų turi, kas jį lankys. Žmogus pas mus išgulėjo beveik keturis mėnesius, per tą laiką niekas jo neaplankė“, – pasakojo vyrą gydžiusi Vida Kelerienė.
Sedos pirminės sveikatos priežiūros skyriaus, kuriam priklauso slaugos ligoninė, direktorė Vilmantė Stankevičienė „Santarvei“ sakė, kad įstaigoje nedažnai miršta jokių artimųjų neturintys ligoniai. Kai taip nutinka, kreipiamasi į vietos seniūną.
Apie Sedoje mirusį mažeikiškį jau antradienį buvo pranešta Mažeikių miesto seniūnui Petrui Užkurui, tačiau lavono niekas neskubėjo išvežti.
„Jeigu niekas kūno nepaims, reikės patiems jį vežti į morgą. Mūsų funkcija yra gydyti, o ne lavonus vežioti. Be to, kas sumokėtų morgui už jo laikymą“, – ketvirtadienį „Santarvei“ teigė įstaigos vadovė.
LAIDOJIMĄ ORGANIZUOJA
SENIŪNIJA
Kai miršta artimųjų neturintis žmogus arba artimieji atsisako jį laidoti, mirusiuoju tenka pasirūpinti vietos savivaldos institucijoms. P. Užkuras sakė, kad tik praėjusiais metais seniūnijai neteko atlikti tokios prievolės. Kasmet valstybės lėšomis palaidojama po kelis mažeikiškius, užpernai – net aštuoni.
P. Užkuras sakė, kad ankstesniais metais didelio galvos skausmo dėl valstybės deleguotos funkcijos nebuvę. Vienišus mirusiuosius laidojo ritualinių paslaugų įmonė, su kuria seniūnija pasirašydavo sutartį. Šiuo metu tokias paslaugas teikia Birutės Rakauskienės individuali įmonė. Palaidojus artimųjų neturintį mirusį žmogų, jai atitenka valstybės numatyta laidojimo pašalpa (šiuo metu 8 MGL – 1040 litų). Ne visada pavyksta išsiversti su pašalpa, būna, kad tenka pinigėlių primokėti ir iš biudžeto.
Šiemet tai antrasis atvejis, kai seniūnijai reikėjo laidoti vienišių. Dėl pirmojo viskas buvę aišku – gautas prokuratūros prašymas, kuriame nurodyta, jog mirusiojo artimųjų nėra.
PATIRTIS
PRIVERTĖ
IMTIS ATSARGUMO
P. Užkuras sakė, kad dėl benamių, vienišų žmonių laidojimo anksčiau problemų nekildavę. Dažniausiai tekdavę pasirūpinti netikėtai mirusiais asocialiais žmonėmis.
Jeigu nepavykdavo gauti reikalingos informacijos iš pareigūnų, seniūnija pasitikėdavo socialinių įstaigų, kaimynų turima informacija, jog žmogus artimųjų neturėjo, ir mirusįjį palaidodavo.
P. Užkuras prisipažino, kad, ko gero, šitaip būtų pasielgę ir dabar. Tuo labiau kad ir policijos pareigūnams nepavykę nustatyti artimųjų. Buvo išsiaiškinta, kad miręs žmogus su savo drauge gyveno asocialiai.
Pastaruoju metu sugyventinė yra dingusi, kaimynai teigė, jog vyriškis artimųjų neturėjo.
„Kol neturėsiu dokumento, patvirtinančio tokį faktą, nelaidosiu. Nebenoriu rizikuoti, kam tas galvos skausmas? O jeigu vėl po kurio laiko atsiras kas iš giminių?“ – svarstė pašnekovas.
Esą apsidrausti nuo galimų nemalonumų verčia prieš kelerius metus nutikusi istorija. Seniūnija palaidojo slaugos ligoninėje mirusį mažeikiškį, o po kurio laiko atsiradusi giminaitė visus sukėlė ant kojų. Pats vyriškis teigė jokių giminių neturįs – visi tuo ir patikėjo.
Sedos medikai taip pat nebenori rizikuoti, pasitikėdami tik ligonio pasakojimu. Įstaigos direktorė V. Stankevičienė seniūnui adresuotame rašte prašė ne tik organizuoti mirusiojo laidojimą, bet ir nustatyti artimuosius.
NELAIMĖLĮ
PRIGLAUDĖ KAPINĖS
Ketvirtadienio popietę ne mažiau sutrikęs nei sediškiai medikai jautėsi ir seniūnas P. Užkuras.
„Ne dėl mūsų kaltės mirusiojo kūnas tebėra Sedos ligoninėje. Kur mes jį dėsime? Laidoti negalime, nes nėra dokumento, patvirtinančio, kad tas žmogus artimųjų“ neturėjo.
Vakar iš ryto P. Užkuras dar negalėjo pasakyti, koks Sedoje mirusio mažeikiškio likimas.
„Jeigu po pietų neturėsim reikalingo dokumento, kūną išvešime į lavoninę. Savaitgalis, juk nepaliksi ligoninėje“, – teigė pašnekovas.
Kodėl to nepadaryta vos sulaukus pranešimo apie žmogaus mirtį? Seniūnas teigė vežti kūno į lavoninę nedrįsęs dėl tos pačios priežasties – atsiradę artimieji galėtų apkaltinti… lavono pagrobimu.
P. Užkurui tokių nemalonumų išvengti pavyko. Penktadienį po pietų sulaukta lemtingojo dokumento. Jame teigiama, kad Gyventojų registre duomenų apie mirusiojo gimines ir artimuosius nerasta.
Mažeikiškis palaidotas Geidžių kapinėse. Šalia panašaus likimo žmonių – neturėjusių giminių ir artimųjų ar pastariesiems jų atsisakius.
ARTIMŲJŲ PAIEŠKOS –
SUNKI UŽDUOTIS
Atlėgus rūpesčiams, P. Užkuras su ironija prisimena kelias dienas trukusias reikalingo dokumento paieškas. Pirmiausia pagalbos kreipėsi į Policijos komisariatą, tačiau gautas atsakymas buvo aptakus – nustatyti artimųjų nepavyko.
Prevencinio poskyrio viršininkas Arūnas Bubliauskas „Santarvei“ sakė ne kažin kuo galįs padėti – policija nebeturi galimybių prisijungti prie vadinamojo genealoginio medžio duomenų bazės. Apklausė kaimynus, patikrino policijos duomenų bazę.
„Seniūnijai pasiūlėme kreiptis į Metrikacijos skyrių. Kodėl ne mes kreipėmės? Seniūnija yra laidojimo organizatorius“, – paaiškino pareigūnas.
P. Užkuras sakė, kad jam yra tekę aiškintis – nei Migracijos tarnyba, nei Metrikacijos skyrius padėti nustatyti artimųjų negali.
Metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Radzienė „Santarvei“ sakė, kad duomenų bazėje, kuri veikia nuo 1992 metų, yra gyventojų dosjė (dokumentų rinkinys – B. R.), tačiau čia galima matyti tik sutuoktinius ir vaikus.
Dėl kitų artimųjų reikėtų kreiptis į Istorijos archyvą, atsakymo tektų laukti ilgai.
P. Užkuras pasirinko įsivaizduojamai greitesnį kelią – Gyventojų registro tarnybą.
„Kol sulaukėme atsakymo, nemažai nervų sugadinome ir laiko sugaišome. Prašymus siuntė seniūnija, ligoninė, skambinome, įtikinėjome, kokiam tikslui mums reikia greito atsakymo. Po ilgų prašymų, derybų, derinimų trečią dieną šiaip ne taip gavome reikalingą pažymą“, – lengviau atsiduso seniūnas.
IŠ DVIEJŲ BLOGYBIŲ…
Sedos seniūnas Stasys Keleris, iš „Santarvės“ sužinojęs apie kolegą ištikusias bėdas, pasidžiaugė, kad panašūs nemalonumai jį kol kas aplenkia.
„Jei laikysies įstatymų numatytos tvarkos, sugaiši daug laiko. Kai seniūnija laidoja mirusįjį, tai stengiamės atlikti kuo greičiau. Žinoma, visada bijome. Jei nori būti gaspadorius, turi rizikuoti. Gerai, kas gerai baigiasi“, – teigė seniūnas.
Anot S. Kelerio, Seda ne Mažeikiai, gyventojai vienas kitą pažįsta, žino apie artimuosius. Raštų rašinėjimas, atsakymų laukimas užtruktų, tektų kūną vežti į lavoninę.
Seniūnas prisiminė neseną istoriją. Radviliškyje gyvenančiam sūnui pranešė apie jo mamos mirtį. Su girtaujančia mama šis seniai nebendravo, atsisakė ją laidoti. Seniūnija moterį palaidojo.
„Kalbėjomės su sūnumi telefonu, atsisakymo raštu neturiu. Moteris turėjo šiokį tokį namelį su sklypu. Juk gali taip nutikti, kad sūnus panorės šio turto ir tada ims mums priekaištauti, kodėl mes laidojom ar ne toje vietoje palaidojom jo mamą“, – samprotavo seniūnas.
APIE PROBLEMĄ
NETYLĖS
Lietuvoje yra per 300 seniūnijų. P. Užkuras mano, kad daugelis jų artimųjų neturinčiuosius laidoja neturėdami šį faktą patvirtinančių dokumentų. Seniūnas sakė nesitikėjęs, kad teisinės valstybės valdžios institucijai taip sudėtinga gauti reikalingą dokumentą.
„Sakom, valdžia eina prie gyventojų, jiems tarnauja, bet dar daug kas valdoma iš centro, centralizuotai“, – pastebėjo pašnekovas.
Savivaldybė yra sudariusi sutartį su Gyventojų registro tarnyba, tačiau suteikta teisė naudotis tik gyventojų registracijai ir šeimos sudėties pažymoms reikalingais duomenimis.
P. Užkuras ketina šią problemą kelti Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijoje. Seniūnas įsitikinęs, kad reikia įstatymų pakeitimų, leidžiančių valdžios institucijoms naudotis reikalingais Gyventojų registro duomenimis.
Marija Norkevičienė, Gyventojų registro tarnybos direktorė, „Santarvei“ sakė nematanti jokios problemos. Asmens duomenų apsaugos įstatymas riboja informacijos pateikimą savivaldybėms. Tačiau teisėsaugos institucijos turi teisę gauti duomenis ir apie kitus giminaičius.
A. Bubliauskas „Santarvei“ prisipažino šito nežinojęs. Tačiau jis pritarė P. Užkurui, kad įstatymo pakeitimai reikalingi.
„Kam reikalingas tarpininkas, institucijų susirašinėjimas?“ – stebėjosi pareigūnas.
Eltos nuotr.: Artimųjų neturinčių vienišių laidojimu tenka pasirūpinti vietos seniūnijoms.
