Prieš metus Mažeikiuose buvo įsteigtas Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo fondas.
Kovo 17 d. pirmą kartą įvyko fondo metinis susirinkimas, jau nuveiktus darbus ir šių metų planus pristatė jo vadovė Genoveita Gricienė.
Visi darbai svarbūs
Svarbus darbas, kurį fondo nariai pernai užsibrėžė atlikti, pasak G. Gricienės, – atstatyti istorinį teisingumą. Mat 2014 m. ant paminklo Palangoje, skirto Žemaitijos kariams savanoriams, nebuvo leista iškalti brolių Plechavičių vardų ir pavardžių.
„Pulkininko Aleksandro Plechavičiaus dukra Alina Veigel ir mirė su skausmu širdyje dėl tokios neteisybės. Lenteles su mūsų kraštiečių pavardėmis ant šio paminklo iškilmingai atidengėme per praėjusių metų Žolinę. Vyko didelės iškilmės, dalyvaujant šauliams ir Lietuvos kariuomenės atstovams, Seimo nariams, grojant Šaulių orkestrui“, – pažymėjo fondo vadovė.
Kitas svarbus įvykis – tai, kad lapkritį Mažeikių šaulių kuopai buvo suteiktas generolo Povilo Plechavičiaus vardas. Ta proga surengta šventinė rikiuotė Nepriklausomybės aikštėje, iškilmės Mažeikių kultūros centre. Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis, kurio įsakymu mažeikiškiams šauliams suteiktas šis garbingas vardas, dalyvavo ir metiniame Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo fondo susirinkime.
Kiti pernai atlikti darbai: pasodintos liepos Bukončiuose, generolo tėviškėje, padirbintas lieptas prie tvenkinio, prie atminimo akmens nuolat tvarkoma aplinka.
G. Gricienė informavo: Lietuvoje jau plačiai žinomi „Poniški Plechavičių pietūs“ ir ekskursijos po Sedą, pristatant Tėvynės apsaugos rinktinės sukūrimo aplinkybes, jos reikšmę, Sedos kautynes.
Bendradarbiaujama su kaimynais
Fondas neapsiriboja veikla Mažeikiuose, stengiamasi burti, suaktyvinti žmones ten, kur gyveno ar dirbo generolas, jo šeimos nariai, įvairiais būdais prisidėti prie Plechavičių atminimo įamžinimo.
Pernai tikėtasi atidengti generolo Plechavičiaus atminimo lentą Skuode. „Generolas Skuodui padovanojo kino teatrą, ten turėjo gerą malūną ir buvo sėkmingas verslininkas“, – priminė G. Gricienė.
Nepaisant pasiruošimo, pokalbių su rajono valdžia, darbai iš pradžių strigo. Tačiau šiam susirinkimui skulptorius Mindaugas Jankauskas pateikė būsimo bareljefo modelį. Prie atminimo lentos dirbo trys kūrėjai: M. Jankauskas, Gintautas Jonkus, Jonas Virbauskas.
„Ji turėtų atrodyti įspūdingai“, – rezultatą įvertino G. Gricienė.
Į fondo veiklą aktyviai įsijungė ir Akmenės krašto žmonės.
„Padvarėliuose norime priminti apie Plechavičių šaknis – tėvą Igną, senelį Simoną. Sovietų valdžia ten yra gerai pasidarbavusi: dvarvietė tokia apleista, kad likęs tik pamatų slenkstis, mūrinio tvarto sienos – tokiame šabakštyne, kad net rankos nekyla aplinkai apie griuvėsius tvarkyti. Pastatysime prie kelio į dar išlikusią alėją didelį akmenį su užrašu, informacinį stendą ir paminklosauginę kelio nuorodą. Jau parašytas prašymas leidimui gauti“, – pasakojo fondo vadovė.
Fondas organizavo dvi kraštotyrines konferencijas, vieną – Padvarėliuose, kitą Akmenėje.
„Pagal tai, kiek susirinko žmonių, – susidomėjimas buvo didelis. Originalų ir įdomų pranešimą apie generolą paruošė valdybos narys Jonas Glodenis. Radome ir nuoširdžių padėjėjų – Margaritą Skabutienę Padvarėliuose ir istorijos mokytoją Indrę Šiurkienę Akmenėje. Akmeniškių grupė iš viso yra stipri. Pirmieji į fondą įsijungė Genovaitė ir Viktoras Karpalovai, atėjo ir žinomas kraštotyrininkas Vilmantas Krištaponis. Jeigu visų numatytų darbų Akmenės krašte nepadarysime šiais metais, tai bent pradėsime“, – sakė G. Gricienė.
Darbai veda ir prie P. Plechavičiaus brolių, kurie visi buvo kariškiai, atminties išsaugojimo.
„Džiaugiuosi, kad pasisekė užmegzti ryšius su Telšiais, konkrečiai – su Vaclovu Vaičekausku, Lietuvos ir Telšių rajono visuomenės veikėju, istoriku, gidu. Jau yra sutartos kraštotyrinės konferencijos Plungėje ir Skuode. Prie istorijos grįžta mūsų fondo narys, verslininkas Jonas Glodenis, kuo mes visi labai džiaugiamės“, – kalbėjo fondo vadovė.
Laukia reikšmingos sukaktys
Pranešėja pastebėjo: didelis ir, ko gero, pats didžiausias darbas fondo laukia Sedoje. Tai – Sedos kautynių įamžinimo memorialas. Šiais metais, spalio 7-ąją, sukaks 80 metų, kai, rusams baigiant okupuoti Lietuvą, buvo pabandyta atremti reguliarios kariuomenės puolimą.
„Nepaprasto pasiaukojimo ir organizacinių sugebėjimų reikėjo, kad įkurtum Tėvynės apsaugos rinktinę, kaip kariuomenės struktūrą, ir stotum į kovos lauką. Tėvynės patriotų, atidavusių gyvybes kovoje už laisvę, nevalia nepagerbti“, – akcentavo G. Gricienė.
Susirinkime dalyvavęs dizaineris Linas Janulevičius fondo valdybai pristatė būsimo memorialo maketą.
Šiemet visa Lietuva minės Tėvynės apsaugos rinktinės (Vietinės rinktinės) įkūrimo 80-metį. Daugelis Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo fondo darbų ir sumanymų gražiai įsijungs į šiai sukakčiai paminėti skirtas veiklas, tačiau norėtųsi ir kitų žmonių bei organizacijų prisidėjimo, iniciatyvos, aktyvumo.
„Turiu pasidžiaugti Mažeikių muziejumi. Į muziejaus fondų rinkinius priimta saugoti mūsų kaupiama medžiaga apie Plechavičius. Baigiame išpirkti Lietuvos centriniame archyve išlikusias Plechavičių šeimos nuotraukas. Yra du muziejininkai – Mindaugas Buknys ir Lilija Petraitienė, kurie visada atsiliepia į kvietimą prisidėti prie mūsų darbų. Būtinai reikia padėkoti ir rajono laikraščiui „Santarvė“ – už tai, kad fondo darbai yra žinomi ir matomi“, – kalbėjo G. Gricienė.
Ji akcentavo: suplanuotiems darbams įgyvendinti reikės nemažų finansinių išteklių, todėl fondas daugiau dėmesio skirs naujų narių pritraukimui, rėmėjų paieškai.
Pirmieji fondo rėmėjai – Kęstutis Slavinskas (bendrovė „Mažeikių strėlė“), Julius Banys – („Jubana“) ir Jonas Glodenis („Beržūna“).
„Šių rėmėjų teisingas požiūris į Lietuvos didžiavyrių atminties išsaugojimą, tikimės, pritrauks ir kitų rajono verslo žmonių paramą“, – apibendrino pranešėja.
Asta ŠILAITYTĖ
