Medicinos specialistai sako: gerai, kad „stebuklingieji“ vaistai jei nepadeda, tai bent nepakenkia. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šiais laikais labai paplitę įvairūs netradiciniai gydymo metodai ir priemonės. Vieni jais besąlygiškai tiki, kiti abejingi. Tačiau vis daugiau atsiranda nepatenkintųjų neįprastu gydymu ir tvirtinančių, jog taip yra apgaudinėjami žmonės. Medicinos specialistai sako: gerai, kad „stebuklingieji“ vaistai jei nepadeda, tai bent nepakenkia.
Neatsispyrė reklamai
Kiekvieną mėnesį Mažeikiuose apsilanko įvairių medikų, siūlančių vienokį ar kitokį gydymą ir tyrimus. Viena populiariausių šiuo metu yra žmogui atliekama kompiuterinė funkcinė sveikatos diagnostika.
Mažeikiškė Vilma (vardas pakeistas) buvo viena iš tų, kuri susigundė atlikti šį tyrimą ne tik sau, bet ir vyrui.
„Šio tyrimo reklama skambėjo labai įtikinamai, todėl su vyru nusprendėm pamėginti. Nepagailėjom per abu sumokėti net kelių šimtų litų, kad tik nustatytų mūsų negalavimus. Atlikus tyrimą buvom informuoti, kad man yra sutrikusi skydliaukės, o vyrui prostatos veikla“, – „Santarvei“ pasakojo mažeikiškė.
Moteris iš karto sunerimo dėl nustatytų ligų, tačiau maisto papildų, kurių pasiūlė tyrimus atlikusios specialistės, pirkti atsisakė.
Skirtingi tyrimų rezultatai
„Nusprendėm jokių preparatų nepirkti, kol nepasidarysime pakartotinių tyrimų kitoje gydymo įstaigoje. Abejonės pasitvirtino: pasidarius kraujo tyrimus laboratorijoje, jokių negalavimų nebuvo rasta. Tuomet pasidarė aišku, jog kompiuterinė funkcinė sveikatos diagnostika atliekama tik tam, kad nurodžius vieną ar kitą ligą, kuo daugiau parduotų maisto papildų, kurie greičiausiai visiškai nieko negydo, o kainuoja didžiulius pinigus“, – nusivylimo neslėpė Vilma.
Pasak mažeikiškės, buvo gaila žiūrėti, kaip po atliktų tyrimų vyresnio amžiaus žmonės skaičiuoja paskutinius centus ir perka „stebuklingus“ vaistus, kurie neva išgydys nustatytas ligas.
„Teko girdėti, jog kai kurios moterys net skolinosi pinigų, kad galėtų įsigyti tyrimus atliekančių specialisčių siūlomų vaistų. Gerai, kad mes laiku susivokėm ir pakartotinai atlikome rimtus medicininius tyrimus“, – kalbėjo Vilma.
Tik rekomenduoja
Vienos iš kompiuterinę funkcinę sveikatos diagnostiką Mažeikiuose atliekančių įmonių direktorė ir diagnostė Violeta Jasiūnaitė „Santarvę“ patikino, kad visada galima pakartotinai pasitikrinti, ir tai nėra blogai. Esą net didžiosiose ligoninėse padaryti tyrimai gali skirtis, vieni rodo ligos požymius, o kiti ne.
Pasak V. Jasiūnaitės, yra žmonių, klaidingai suprantančių jų tyrimus.
„Atlikę tyrimus mes pateikiame tik rekomendacijas, į ką žmonėms reikėtų atkreipti dėmesį, ir tai nereiškia, kad būtent viena ar kita liga jie jau serga. Gali būti tik ligos pradžia, todėl kraujo tyrimai jos nerodo“, – teigė V. Jasiūnaitė.
Pateikia informaciją
Pasak diagnostės, kompiuterinė funkcinė sveikatos diagnostika atliekama panašiu principu kaip encefalograma, kardiograma ir kiti tyrimai.
„Gaunama informacija apie žmogaus organizmą priklauso nuo turimų kompiuterinių programų, nes jos ne visos vienodai išgali pateikti ir išanalizuoti gautą informaciją“, – paaiškino V. Jasiūnaitė.
Pasak jos, funkcinės diagnostikos informacijos galima rasti kiekviename žmogaus organizmo judesyje. Ji parodo, kokia žmogaus funkcija yra sutrikusi, kokiomis ligomis žmogus yra persirgęs.
Tikina nebrukantys
Kompiuterinė funkcinė sveikatos diagnostika esą aptinka organuose esančius virusus, kuriuos ne visi kraujo tyrimai parodo.
„Dažna negalavimo priežastis yra skydliaukės sutrikimai, kurių neparodo kraujo tyrimai. Kiekvienas medikas žino, kad funkciniai skydliaukės sutrikimai įneša daug chaoso į žmogaus organizmą. Jis vaikšto nuo kabineto prie kabineto, ir niekas negali nustatyti negalavimo priežasties: širdis daužosi, ją duria, kaulai retėja, nemiga ir prakaitavimas kankina. Tik atlikus funkcinę diagnostiką bet kokį pakitimą pamatysi“, – patikino diagnostė.
Panašiai esą ir su prostatos funkcijų sutrikimais.
V. Jasiūnaitės teigimu, jau geriau tegu žmonės dažniau mediciniškai pasitikrina, nei lieka abejingi savo sveikatai.
Diagnostė paneigė kalbas, kad atlikus tyrimus yra brukami maisto papildai.
„Mes tik pasiūlome žmonėms vienokius ar kitokius maisto papildus, bet jiems neprivalu pirkti, nes mūsų pagrindinis tikslas yra atlikti diagnostiką, o ne prekyba maisto papildais“, – tvirtino V. Jasiūnaitė.
Žiūri skeptiškai
Senamiesčio vaistinės vadovė Gileta Dargienė – viena iš tų vadovų, kurie į savo turimas patalpas buvo įsileidę funkcinę sveikatos diagnostiką atliekančius specialistus.
„Iš pradžių jie tvirtino tik tirsiantys žmones, o vėliau paaiškėjo, kad prekiaus ir maisto papildais. Tai kai kitą kartą vėl prašė patalpų, teko atsakyti neigiamai“, – sakė G. Dargienė.
Pati vaistininkė patikino skeptiškai žiūrinti į tokius tyrimus, ir jei kas teiraujasi jos nuomonės, patarianti atlikti funkcinę sveikatos diagnostiką, tačiau priduria, kad neverta pasitikėti gautais rezultatais šimtu procentų.
„Kiekvienas žmogus turi pasirinkimo laisvę, kuo tikėti ir kuo ne. Tas pats ir su maisto papildais, nori perki, nenori – neperki. Žinoma, gaila, kad žmonės patiki paprastais maisto papildais, kaip stebuklingais vaistais. Tai galima pavadinti „placebo efektu“. Tai yra kai tikima, kad pasveikstama nuo vaisto, kuris neturi jokių gydomųjų savybių“, – sakė G. Dargienė.
Pasak jos, belieka džiaugtis, kad brukami maisto papildai jei nepadeda, tai bent ir nekenkia.
Galima prekiauti bet kur
Pasak farmacininkės, dažnai žmonės klaidingai elgiasi, maisto papildus priimdami kaip vaistus, nes jie greičiau yra vitaminai, o ne gydomųjų savybių turintys preparatai.
„Prekiaujant maisto papildais nereikia turėti net farmacininko licencijos. Jų prekyba galima užsiimti bet kur, nes nėra ribojamos jų prekiavimo vietos. Maisto papildų pilna visur, net internete“, – sakė farmacininkė ir pridūrė, kad kol bus lengvatikių, bus ir pardavinėjančiųjų maisto papildus, kurie žmogui jokios naudos neduoda.
„Turbūt kiekvienas laikmetis turi kažką tokio ypatingo, kuo žmonės tiki. Buvo laikas, kai daug kas tikėjo Kašpirovskiu ir gėrė jo per televiziją užkerėtą vandenį. Dabar žmonės tiki įvairiausio plauko žolininkėmis ir bioenergetikais. Tiesiog žmonėms reikia turėti galvas ant pečių ir aklai netikėti viskuo, kas yra reklamuojama. Ir, be abejo, svarbiausia, kad maisto papildai nepakenktų“, – įsitikinusi vaistininkė.
Renkasi lengvesnį kelią
Panašiai mano ir „Santarvės“ kalbinta psichologė Aelita Kukulskienė.
„Jei „placebo efektas“ duoda rezultatų, žmogus pasveiksta, tai puiku. Jei jis tiki, kad gali pasveikti vartodamas vienokius ar kitokius maisto papildus, tai tegu juos ir vartoja, svarbu, kad jie nepakenktų“, – sakė A. Kukulskienė.
Psichologės teigimu, žmonės patiki neįprastu gydymo būdu ir pasirenka lengvesnį kelią.
„Kam sportuoti ar keisti gyvenimo būdą, mitybos įpročius, jei galima ko nors išgerti, praryti tabletę ir tikėtis, kad sveikata pasitaisys. Paprastai žmogus nori greitų rezultatų, neįdėdamas jokių pastangų“, – kalbėjo psichologė.
