Partijų reitingus bus galima kelti populiarių žmonių pavardėmis.
Seimas ir toliau leido rinkėjus vilioti populiariais kandidatais, kurie, išrinkti į tarybas, mandato galės atsisakyti.
Per praėjusius rinkimus mažeikiškių rinkėjų valią ignoravo beveik pusė išrinktų politikų.
Partijos neslepia, kad ir per artėjančius savivaldos rinkimus jų sąrašuose tokių kandidatų bus.
IŠRINKTASIS TURI APSISPRĘSTI
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra nurodoma, kad tarybos nario pareigos nėra suderinamos su Prezidento, Seimo bei Europos Parlamento, Vyriausybės nario, apskrities viršininko bei jo pavaduotojo pareigomis.
Savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos ir su tos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos savivaldybės kontrolieriaus, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo, administracijos darbuotojo, tos savivaldybės biudžetinės įstaigos, įmonės, viešosios įstaigos vadovo pareigomis.
Todėl išrinktiems politikams tenka apsispręsti, ką rinktis: tarybos nario mandatą ar užimamas pareigas.
Tokia įstatymo nuostata ypač palanki partijoms, nes Lietuvoje populiaru balsuoti ne už partijas ar jų programas, bet už žmones, už lyderius. Dažniau girdimus ir matomus viešojoje erdvėje žmones rinkėjai geriau atpažįsta. Per rinkimus jų dalyvavimas politinių partijų sąrašuose neabejotinai kelia tų partijų reitingus.
ATSISAKO MANDATO
Mažeikiškės partijos per savivaldos rinkimus taip pat nevengia pasinaudoti žinomomis pavardėmis ir, viliodamos rinkėjus, tokius žmones įrašo kandidatų sąrašo priekyje. Jau tapo įprasta, kad išrinktas populiarus asmuo – mokyklos ar kitos biudžetinės įstaigos vadovas, seniūnas – mandato atsisako ir jį perleidžia kitam.
Per 2007 metais vykusius rinkimus „Santarvė“ suskaičiavo, kad iš 270 kandidatų į Savivaldybės tarybą, 38 būtų galima vadinti rinkėjų apgaudinėtojais. Į Tarybą buvo išrinkta 13 politikų, kurių užimamos pareigos nesuderinamos su tokiu darbu ir jie turėjo apsispręsti, kas svarbiau: mandatas ar iki tol eitos pareigos. Vienuolika išrinktųjų spjovė į rinkėjų valią ir, nusprendę, kad neverta palikti darbovietės, atsisakė Tarybos nario mandato.
Tik du politikai, tai yra Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius ir tada Švietimo centro direktore dirbusi Liudvika Daliuta Domarkienė, nusprendė pasirinkti mandatą. (Tarybai ir naujai kadencijai B. Kryžių patvirtinus Savivaldybės administracijos direktoriumi, jam vis tik teko atsisakyti mandato.)
NESUDERINAMA SU ETIKA
Tokios politikų apgavystės nepatinka ne tik rinkėjams. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas ne kartą viešai yra išsakęs savo nuomonę, kad pataisos, kurios apribotų savivaldybių administracijų darbuotojų ar taryboms pavaldžių įmonių vadovų dalyvavimą savivaldos rinkimuose, jau pribrendusios.
Esą Seimui priėmus pataisas palengvėtų ir šios komisijos darbas. Mat pasibaigus savivaldos rinkimams komisijai tenka dar iki pirmųjų išrinktų naujų tarybų posėdžių panaikinti apie 400 mandatų. Tiek jų atsisako rinkimuose dalyvavę valdininkai ir įstaigų vadovai.
Savo poziciją šiuo klausimu yra išdėsčiusi ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija. Jos nuomone, dalyvavimas savivaldos rinkimuose iš anksto žinant, kad bus atsisakyta tarybos nario mandato, neatitinka valstybės politikų elgesio principų.
Teigiama, kad negalima manipuliuoti rinkėjų pasitikėjimu, „toks sprendimas turėtų būti iš anksto aptartas su rinkėjais, labai aiškiai argumentuotas, viešas ir skaidrus“.
UŽKIRSTI KELIĄ PRITRŪKO DVIEJŲ BALSŲ
Seime atsirado politikų, kurie užsimojo užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui ir pasiūlė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, pagal kurią į savivaldą išrinkti valstybės tarnautojai nebetektų savo pareigų, jeigu jos būtų nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.
Už Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos projektą balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė irgi 23.
Rinkėjai pasipiktino, kad toks svarbus dokumentas nesulaukė jų išrinktųjų dėmesio: iš 141 parlamentaro, posėdyje dalyvavo vos 90.
Rinkėjams aiškinama, kad Seimas nepritarė įstatymo pataisoms, nes toks apribojimas pažeistų Konstituciją.
TURI ATITIKTI TEISĖS NORMAS
Vietos partijos, turinčios savo atstovus rajono Savivaldybėje, taip pat skirtingai vertina Rinkimų įstatymo nuostatas ir bandymus jas pakeisti.
Kad išrinkti kandidatai persigalvoja ir atsisako mandato, nieko blogo nemato mažeikiškiams valstiečiams liaudininkams vadovaujantis Rimantas Gramas. Anot jo, ne tiek ir svarbu, kas pateks į Tarybą.
„Bet kuris išrinktas žmogus dalyvauja partijos veikloje. Taryboje jis yra kaip partijos atstovas, įgyvendina jos siekius“, – samprotavo politikas ir valstybės tarnautojas (yra Savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas – B. R.).
Pašnekovas pridūrė, kad tokia yra partinės rinkimų sistemos esmė.
„Seimas negalėjo priimti įstatymo, kuris prieštarauja teisės normoms, žmogaus teisėms ir laisvėms. Mes – ne policinė valstybė. Niekas negali būti verčiamas būti kandidatu bei nebetekti kaip nors pareigų, išskyrus pagal įstatymą. Įstatymo pataisa buvo su „politiniu užtaisu“ – pasipuikuoti prieš rinkėjus, pigi deklaracija“, – savo nuomonę „Santarvei“ išsakė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) Mažeikių skyriaus pirmininkas Sigitas Kaktys.
SITUACIJA TURI DVIPRASMYBIŲ
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ Mažeikių skyriaus pirmininkas Saulius Šiurys teigiamai vertina tai, kad kandidatams nėra užbrėžta riba.
„Galbūt mokyklos direktorius nori tapti meru. Kodėl norima uždėti barjerą ir jo siekiams, tobulėjimui padėti tašką – arba tu ten, arba ten? Juk žmogus negali prieš eidamas į rinkimus žinoti, kaip jam seksis“, – teigė politikas.
Vis dėlto S. Šiurys sutiko, kad situacija turi dviprasmybių, kertasi su etika. Todėl Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko nuomone, svajojamų postų negavęs išrinktas žmogus, atsisakydamas mandato, turėtų mandagiai atsiprašyti rinkėjų.
„Sutinku, kad galbūt rinkėjai apgaudinėjami. Bet yra vienas klaustukas. Ar žmogus neturi teisės kandidatuoti? Gal jis jaučiasi pajėgus tapti meru ir jam tokia teisė negali būti atimta. Pagal Konstituciją, visi lygūs, visi turime tokias pat teises“, – samprotavo Naujosios sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkė Izoleta Savickaja.
DABARTINĖ TVARKA TURI TRŪKUMŲ
Socialdemokratų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Pranas Noreika kritiškai vertina tai, kad parlamentarams svarbiausia buvo partijų, o ne rinkėjų interesai. Ano jo, kai kurios partijos neturi žmonių arba jie nepatrauklūs, todėl ir žaidžiamas rinkėjų viliotinis, pasinaudojant labiau žinomomis pavardėmis.
„Nori eiti į Tarybą – niekas nedraudžia, bet būk malonus, jeigu tave gyventojai išrinko, dirbk“, –mandatų atsisakančius kolegas kritiškai vertina politikas.
Socialdemokratų partijos Mažeikių skyriaus pirmininkas Antanas Tenys mano, kad ne visi žinomi žmonės į sąrašus įtraukiami tik dėl partijų reitingų. Galbūt toks žmogus svajoja būti meru arba vicemeru. „Reikėtų labai drąsiam būti, kad iš anksto atsisakytum turimų pareigų. Tarybos narys už darbą nieko negauna, o apmokamų kėdžių visiems neužteks“, – teigė politikas.
Anot pašnekovo, kiekviena lazda turi du galus. Esą įstatymo pataisos būtų atėmusios teisę visiems norintiesiems kandidatuoti, iš kitos pusės – dabar rinkėjas gali būti apgautas.
MELAGIŲ SĄRAŠUOSE BUS
Po keturių mėnesių Tarybos narių kėdes užims nauji politikai (rinkimai vyks kitų metų vasario 27 dieną). Partijos jau dėlioja kandidatų sąrašus. Jų vadovų atvirai paklausėme: ar ir šį kartą jos ruošiasi manipuliuoti rinkėjais, į sąrašus įtraukdamos žmones, kurie nesiruošia dirbti Taryboje.
„Manipuliavimas rinkėjais – jokia naujiena. Tai daroma įvairiausiais būdais. Kol yra norinčių būti apgautiems, tol tokie veiksmai bus taikomi“, – samprotavo S. Kaktys ir patikino, kad jų partija rinkėjų apgaudinėti nesiruošia.
Kad sąraše nebus „melagių“, tikino ir partijų lyderiai P. Noreika, I. Savickaja.
Kandidatų sąrašą sudarė, tačiau jį dar „šlifuoja“ ir „tvarkiečiai“. S. Šiurys teigė, kad partijoje yra du nariai – mokyklų vadovės Ramunė Badaukienė ir Rasa Uščinienė, kurių pareigos nesuderinamos su darbu Taryboje. Jos kol kas neapsisprendusios, ar balotiruosis per rinkimus. „Žmonės pastatyti prieš faktą“, – apibendrino politikas.
Kaip ir per praėjusius rinkimus, į socialdemokratų sudarytą kandidatų sąrašą įrašytas Savivaldybės valdomos bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ direktorius Jonas Jurkus, Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys, kurie, jei būtų išrinkti, turėtų apsispręsti, ką rinktis – mandatą ar šias pareigas.
Kaip melagiai praėjusią kadenciją pasižymėjo ir Valstiečių liaudininkų sąjunga. Per rinkimus ši sąjunga gavo tris mandatus, tačiau pagal sąrašą net keturi partijos nariai atsisakė galimybės atstovauti rinkėjams. Gal todėl jų vadas R. Gramas su „Santarve“ nenoriai kalbėjo apie būsimus rinkimus. Esą dar yra pakankamai laiko ir partija neskuba su kandidatų sąrašu.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo.: Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kitų metų vasario 27 dieną.
