„Santarvės“ pokalbis su Savivaldybės tarybos nare, socialdemokrate Irena MACIJAUSKIENE
Vizitinė kortelė
Kilusi iš Šiaulių.
1977 metais baigė Vilniaus universitetą, įgijo gydytojo higienisto-epidemiologo specialybę.
į Mažeikius atvyko 1978 metais.
Moka anglų ir rusų kalbas.
Dirba Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vyriausiąja gydytoja.
Yra Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų bei Etikos komitetų pirmininkė.
Vyras dirba AB „Mažeikių nafta“ apsaugos skyriuje. Sūnus Mindaugas yra baigęs vadybos magistrantūros studijas, dirba – statybos kompanijos Šiaulių filialo vadovu. Vedęs, augina ketverių metų sūnų Vaidmindą.
Apie save vienu sakiniu.
Esu niekuo neišsiskirianti iš kitų.
Trumpai apie savo buitį.
Gyvenu daugiabučiame name, trijų kambarių bute. Nieko ypatingo nėra: butas seniai remontuotas, apstatytas lietuviškais baldais. Labai norėčiau jį atnaujinti – esu užsibrėžusi tikslą šiemet tai padaryti. Paprastai aš nesureikšminu savo aplinkos ir nenoriu suteikti didelės prabangos įspūdžio.
Automobiliais taip pat negaliu pasigirti. Prieš porą metų pardavėme savo seną „Opel“ ir „Ford Escort“, kurį buvome sūnui atidavę, ir lizingu nusipirkome „Opel Meriva“. Sunkiai ryžomės tokiam sprendimui, bijojome įsipareigojimų. Vis dėlto kas mėnesį tenka mokėti po 800-900 litų. Dabar nesigailime, kai pamąstai, senų automobilių eksploatacija ne ką pigesnė.
Dar garažą turime. Daugiau jokio nekilnojamojo turto nėra – nei namų, nei žemių.
Galbūt daugeliui žmonių sunku suprasti, kad per šitiek metų nepavyko susikurti turtingesnio gyvenimo. Bet mano požiūris nėra materialistinis.
Ar planuojate savo biudžetą. Kam išleidžiate daugiausia pinigų?
Kol sūnus studijavo magistrantūroje, turėjau įsipareigojimą už jo mokslą sumokėti ir taip padėjau. Dabar jo šeima puikiai verčiasi, mūsų pagalbos nereikia.
Visą laiką vadovavau biudžetinei įstaigai, o biudžetininkų atlyginimai nėra dideli. Šiuo metu į rankas gaunu 2200 litų. Dar vyro atlyginimas. Dviem žmonėms užtenka pajamų – nereikia gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo. Bet skaičiuoti vis tiek reikia. Lizingas, už butą ir komunalines paslaugas per mėnesį mokam po 500–600 litų. Juk dar reikia apsirengti ir pavalgyti. Jokio ūkio, daržo neturiu. Viskas perkama. Norisi kažkiek ir pasitaupyti, nes, kaip minėjau, svajoju suremontuoti butą, pasikeisti kai kuriuos baldus. Reikia ir kelionėms atsidėti. Tai negali sakyti, kad savo biudžeto neplanuoji.
Koks mėgstamiausias patiekalas, gėrimas?
Nesu išranki – kuo vaišina, tas gerai. Jei man kas ir nepatiktų – vis vien ir suvalgysiu, ir išgersiu, kad neįžeisčiau vaišinančio žmogaus. Kai yra galimybė rinktis, pirmenybę teikiu žuviai.
Gali būti malonu skanaus, neaštraus gėrimo išgerti, bet reikia turėti saiką, laiką ir vietą.
Ir namuose maistui nesu išranki. Gaminu pati. Būna, kad nuperki pusfabrikačių ar daržovių salotų. Ir tų koldūnų nebijau. Nors yra visokių neigiamų vertinimų. Aš taip manau, jeigu produktas nėra uždraustas – jis vartojamas.
Pietūs man nėra šventas reikalas. Dažniausiai tai būna koks sumuštinis, užkandis ar kavos puodelis su kokiu pyragaičiu. Pietauti neinu nei į restoranus, nei į kavines. Dėl darbo specifikos – kai kuriuos kausto mano apsilankymas.
Kas Jums svarbiau – karjera ar šeima?
Mano nuostata tokia: jeigu šeima maišo darbui arba darbas maišo šeimai, reikia rinktis vieną iš dviejų. Tai turi būti suderinama.
Moteriai nėra lengva karjeros siekti – ypač politikoje. Vyrauja nuomonė, kad vyrai protingiausi, viską sugebantys. Į moters protingą mintį neretai reaguojama „Ai, moteris pasakė“. Vyrų mąstymas toks – politika, karjera – tik jų reikalas. Ant mano stalo guli Konstitucija, Darbo kodeksas. Abu šie svarbūs dokumentai skirti tiek vyrams, tiek moterims – lygios teisės.
Nors yra sakoma, kuris karys nenori tapti generolu, bet aš neturiu karjeros siekių. Gyvenimas yra toks, kad ne visi galime būti žymūs sportininkai, milijonieriai. Nuo 1983 metų dirbu vadove. Gal kaip moteriai tai nėra blogai – visokias reformas atlaikiau. Tuo labiau kad dėl postų niekada per kitų galvas nelipau.
Kokių pomėgių turite. Ar lieka jiems laiko?
Pomėgių yra, ypač mėgstu keliauti, tik to laiko pritrūksta. Vakarais vakarienę paruoši, laikraščius paskaitai, dar kažką per televiziją pažiūri. O dar jei nesugebi darbe kažko atlikti, reikia pridėti ir savo laiko.
Savaitgalius irgi ne visada leidžiu taip, kaip gal norėtųsi. Kai vyrui tenka dirbti, tai ne visada kažkur išvažiuosi. Pagaliau kartais visai malonu savaitgalį ir namie praleisti – gali susitvarkyti, nes neturiu nei ekonomių, tvarkytojų, virėjų – viską pati darau. Kaip ir kitos moterys – ir skalbiu, ir verdu, ir lyginu, šiukšles nešu, langus valau. Nesuprantu tų žmonių, kurie save sureikšmina – ir tas, ir anas darbas negarbingas.
Kur ir kaip dažniausiai praleidžiate atostogas?
Pirmąsias dvi dienas reikia skirti generaliniam kambarių tvarkymui, valymui – tiek daug išneši nebereikalingo, per metus susikaupusio turto. Nespėji prie konteinerio kursuoti.
Būtinai nuvažiuoju į pajūrį. Turiu silpnybę – prie jūros aš atsigaunu. Gal kad esu Vandenis, vanduo taip traukia. Mėgstamiausia vieta – Šventoji. Ten vykstam ne tik per atostogas – jei geras oras, ir savaitgaliais bet kokiu metų laiku.
Per atostogas mėgstu keliauti. Pradėjau važinėti gana seniai, kai dar buvau neištekėjusi. Sovietiniais metais esu daug buvusi – Jugoslavija, Bulgarija, Rumunija, Čekija. Nepriklausomybės metais ir Graikija, Italija, Ispanija pervažiuota.
Kol sūnus studijavo, dėl finansinių suvaržymų kelionėms teko padaryti pertrauką. Norėtųsi tai atgaivinti. Galbūt kai kurios svajonės, pavyzdžiui, pamatyti Afriką, ir nerealios, bet manau, kad dar pavyks pakeliauti.
Įdomu ir po Lietuvą pakeliauti – yra ko pasižiūrėti.
Knyga, laikraštis, televizorius. Kam teikiate pirmenybę?
Lygiagrečiai moku skaityti ir klausytis. Virtuvėje yra televizorius, pareinu iš darbo ir įjungiu. Valgyti gamindama, indus plaudama, kas užkliūva už ausies, tą ir klausaisi. Neužkliuvo – ir praplaukė.
„Santarvę“, žinoma, visada perverčiu. Ir „Lietuvos rytą“. Reikia žinoti pagrindinius įvykius.
Kažkokių mėgstamų televizijos laidų neturiu. Įjungiau vieną kanalą, nepatiko, perjungiu kitą. Jei sudomino kas, pasižiūriu.
Per Rusijos kanalus būna tokių įdomių pažintinių laidų, istorijų. Patiko pasižiūrėti šokius ant ledo su žvaigžde. Galite neklausti – vadinamųjų muilo operų nežiūriu ir nežinau kokias rodo.
Žinau lietuviškų publicistinių laidų pavadinimus, bet neturiu tokios, dėl kurios mesčiau svarbius darbus ir sėsčiau prie televizoriaus.
Meilės romanų neskaitau, tai tas pats kaip filmai – „muilo operos“. Anksčiau patikdavo knygos iš siluetų serijos – žinomų žmonių biografijos. Dabar dažniau skaitau pažintinę, psichologinę, dvasinę literatūrą.
Kiek laiko, pinigų skiriate savo išvaizdai?
Ko gero, ir vieno, ir kito – nedaug. Šiuo atveju galėčiau atsakyti banaliu posakiu: esu tokia, kokia esu. Neinu į jokius soliariumus ar grožio salonus, tik į kirpyklą. Gerai pastebėjote – įvaizdžio nekeičiu, nors kartais norėčiau – jei patartų profesionalus stilistas. Deja, tokio Mažeikiuose nėra, o pas kokį Statkevičių, Rimdžių ar Judaškiną nepapulsiu, nes neįstengčiau jiems sumokėti.
Manikiūrą pati darausi, tegu man atleidžia profesionalai, galbūt ir nevykusiai.
Dėl pinigėlių savo išvaizdai? Nereikia jų tiek daug. Nesu išranki: kosmetiką naudoju Max Factor, kremus – „Nivea“. Mano kvepalai – firmų „Gabriela Sabatini“, „Naomi Cambel“, „Chanel Coco“.
Yra kategorija žmonių, kuri sako, neturiu ką apsirengti. Jūs parodykite gatvėje nors vieną nuogą žmogų. Kita bėda, kad sunku būna rasti tinkamą drabužį. Kartais pamąstau, gal reikia pradėti siūtis.
Nekreipiu dėmesio į drabužių etiketes: pinigus padirba, jas – tuo labiau. Įeinu į parduotuvę, krito tas daiktas į akis, tai tada žiūriu, kokia medžiaga, sudėtis, kokia priežiūra, ir ar kaina ne per didelė.
Kiekvienas daiktas turi tarnauti tau, o ne tu jam. Ir rengiantis reikia galvoti apie pagarbą kitam žmogui – kuris pas tave ateina ar tu pas jį eini. Negalėčiau darbe sėdėti su šortais.
Koks zodiako ženklas esate. Ar tikite horoskopais?
Vandenis. Tikrai, netikiu ir jais nesidomiu. Juos gali skaityti tie žmonės, kurie viską jau yra perskaitę ar nebeturi ką veikti.
Netikiu, kai sakoma „vienišas žmogus“. Tokio nėra. Jį supa aplinka – gamta, žmonės. Pastebėjau, kad kai kuriuos veikia net mėnulio pilnatis. Tačiau priklausyti nuo pranašysčių, horoskopų…
Manau, būrėjai, šamanai, visokie pranašai užpildo nišą, kuri susidaro dėl to, kad nėra gerų psichologų. Patikėjęs kokia bloga pranašyste, tu pradedi nykti. Nėra nei gėrio, nei blogio. Jį sukuria mūsų protas, mąstymas. Tu pats esi savo gyvenimo vadybininkas, pats gali kurti gyvenimo strategiją, ir neleisk to daryti kitiems.
Kokią savo būdo savybę stengiatės puoselėti, o kokią įveikti?
Nemėgstu kalbėti už akių. Tačiau pasakydamas savo nuomonę į akis, tą žmogų įžeidi. Taigi, vienam tokia savybė gali atrodyti gera, kitam – bloga. Kartais nebežinau, ją įveikti ar puoselėti. Pasitarusi su savo vadybininku, t. y. savimi (juokiasi – B. R.), vis dėlto manau, kad geriau tiesą pasakyti į akis nei už akių.
Posakis, kuriuo dažniausiai vadovaujatės?
Darykite ne tai, kas sekasi, o tai, kas svarbu.
Kokį įsimintiniausią gandą apie save yra tekę girdėti?
Ai, yra daug tų gandų. Pareigų priskiria, iš darbo atleidžia, priima. Žmogui duotas liežuvis, kad kalbėtų. Gyvenimas jau užgrūdino. Žinau, kokia esu. Širdies ant stalo nepadėsi ir neparodysi savo sąžinės. Neinu įrodinėti, kad yra ne taip, kaip kalbama.
Kalbėjosi
Birutė RUDOKIENĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
