Tuos pačius įstatymus jų vykdytojai ir prižiūrėtojai aiškina skirtingai.
Besibaigiant mokslo metams rajono politikai grįžta prie mokinių pavėžėjimo kompensacijų.
Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje institucija nustatė, kad ankstesnis politikų sprendimas vaikus nemokamai vežti tik iki artimiausios mokyklos pažeidžia jų teises.
ATSIUNTĖ TEIKIMĄ
Šiais mokslo metais pirmų–aštuntų klasių mokiniai nemokamai buvo vežami tik iki artimiausios mokyklos. Kelionė į tolimesnę mokyklą buvo kompensuojama tik aukštesniųjų klasių mokiniams.
Tokį sprendimą prieš pusantrų metų priėmę politikai rėmėsi Švietimo įstatymu, kuriame numatyta, kad toliau kaip trys kilometrai nuo mokyklos gyvenantys kaimo vaikai privalo būti nemokamai vežami iki artimiausios mokyklos.
Tokius apribojimus Savivaldybės taryba priėmė, užklupus sunkmečiui, siekdama sutaupyti biudžeto lėšų.
Tačiau Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje institucija nustatė, kad mažeikiškių politikų sprendimas prieštarauja Transporto lengvatų įstatymui. Pastarajame dokumente numatoma, kad savivaldybės turi kompensuoti visas važiavimo išlaidas iki švietimo įstaigos keturiasdešimties kilometrų atstumu.
Savivaldybės priimtų teisės aktų administracinę priežiūrą vykdanti institucija mažeikiškiams politikams parengė teikimą, kuriame pabrėžiama, kad jei visuomeniniu transportu neįmanoma pasiekti mokyklos, Savivaldybė turi rasti būdą mokiniui atvežti.
ATSTOVAS KREIPTŲSI Į TEISMĄ
„Švietimo įstatymas aiškiai nusako vaiko teisę laisvai pasirinkti, kokią mokyklą lankyti,“ – Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys „Santarvei“ priminė moksleivių pasirinkimo laisvę.
Tokiu atveju mažeikiškių politikų priimta važiavimo tik iki artimiausios mokyklos išlaidų kompensavimo tvarka pažeidžia vaikų teisėtus interesus lankyti pasirinktą mokymo įstaigą. (Kituose apskrities rajonuose tokių pažeidimų nenustatyta – K. V.)
Vyriausybės atstovas A. Čepys informavo, kad dėl tokio moksleivių apribojimo yra gavęs ir mažeikiškių tėvų skundą.
Pašnekovas pridūrė, kad kituose rajonuose tokie tėvų skundai jau buvo nukeliavę iki teismo. Teismo išaiškinimu, politikai neturi teisės apriboti mokinių ir jų tėvų teisės rinktis, tad rajonų savivaldybių valdžios atstovams sprendimus teko keisti.
A. Čepys „Santarvei“ patvirtino: jeigu Mažeikių rajono politikai nepakeis savo sprendimo, jam taip pat teks kreiptis į teismą.
NEMATO TEISINIO PAGRINDO
Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje institucija galutinio sprendimo iš Mažeikių kol kas neturi.
Buvusios Tarybos pirmininkas Vilhelmas Džiugelis jai išsiuntė raštą, kad su Vyriausybės atstovo išsakytomis pastabomis nesutinka. Mažeikiškių atsakyme akcentuojama, kad esant teisės normų kolizijai, specialioji norma nugali bendrąją. Tad kalbant apie mokinių pavėžėjimą, situaciją reikėtų suprasti taip: mokinius privalu pavėžėti iki artimiausios mokyklos, bet ne didesniu kaip 40 kilometrų atstumu.
Atsakymą ruošęs Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Naujokas nesutinka, kad Tarybos sprendimas apriboja vaikų ir jų tėvų teises.
Pasak specialisto, visos rajono mokyklos dirba pagal tuos pačius Švietimo įstatymo nustatytus principus, pagal tas pačias Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas programas, ir visiems mokiniams suteikiama vienoda teisė įgyti išsilavinimą artimiausioje mokykloje.
„Laisvės pasirinkti mokyklą niekas neatima. O jeigu turite užgaidų mokytis kur nors kitur, tada (prie kelionės – K. V.) turite prisidėti. Aš nematau teisinio pagrindo priimti kitokiam sprendimui. Manau, kad Lietuva oficialiai traktuojama kaip teisinė valstybė, tai jeigu kyla ginčas…“ – nutęsė A. Naujokas ir pridūrė, kad viskas priklauso nuo Tarybos.
Kad čia Savivaldybės Tarybos reikalas, replikavo ir Vyriausybės atstovas A. Čepys: „Viską esame surašę, o kad kai kas mąsto ne taip, tai čia jo problemos, tegul mąsto Taryba“.
MEDŽIAGOS DAR NETURI
Su metų pradžioje Savivaldybės tarybai adresuotu Vyriausybės atstovo teikimu susipažinę ne visi politikai. Mokinių kelionės kompensavimo tvarka dar kartą bus svarstoma Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete.
„Mes dar komitete nebuvome susirinkę, tokios medžiagos komiteto nariai netgi neturi. Tik turime informaciją, kad yra toks Čepio pranešimas,“ – situacijos dar negalėjo pakomentuoti komiteto pirmininkė Sigutė Bernotienė.
Politikė prisiminė, kad ir praėjusią kadenciją kalbėta apie įstatymų koliziją. Tąkart politikų nuomonės šiek tiek išsiskyrė.
Tačiau priimdami sprendimą nemokamai vaikus vežti iki artimiausios mokyklos, politikai vylėsi ne tik sutaupysią biudžeto lėšų, bet ir nuo žlugimo išsaugosią kaimo mokyklas. Tiems, kurie važiuodavo toliau nei iki artimiausios mokyklos, tekdavo pirkti bilietą.
Tuštėjant kaimo mokykloms, tai turėjo būti aplinkybė, skatinanti tėvus savo vaikus leisti į kaimo mokyklą – ne visi tėvai išgalės apmokėti vaikų kelionės iki didesnės mokyklos išlaidas.
PAJUDĖTŲ PENKIASDEŠIMT VAIKŲ
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ tvirtino, kad prieš pusantrų metų pakeitus mokinių važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką, ypatingo vaikų judėjimo tarp rajono mokyklų neužfiksuota.
Neišgalėdami mokėti už vaikų keliones į tolimesnę mokymo įstaigą, į artimesniąją vaikus pervedė keletas tėvų. O apsisprendusieji vaikus vesti į didesnę mokyklą, tą darė ir be lengvatų.
Pasiteiravus, ar sutinka su Vyriausybės atstovo pastabomis, A. Stonkus atsakė: „Mes jau sutikome, mes ir per Tarybą sakėme, kad mes neprieštaraujame, nes vis tiek, ko gero, pralaimėtume teismą – visi kiti rajonai pralaimėjo. Čia tik Naujokas nesutiko, susiginčijo jie ten“.
Šiais mokslo metais nemokamai iki mokslo įstaigų buvo vežama arti 2 000 rajono mokinių, kompensacijoms buvo skirta apie pusantro milijono litų.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, jau buvo atlikta apklausa, kiek tėvų norėtų vaikus vežti į tolimesnę mokyklą. Pirmosios prognozės rodo mokinių judėjimą būsiant nedidelį – pageidavimą keisti mokyklą kol kas išreiškė pusšimtis vaikų.
Kol kas skaičiuojama, kad rajono biudžetui jų kelionės papildomai atsieitų apie 60 tūkst. litų.
„Bet kai vieni pradės važiuoti, gal ir daugiau atsiras. Tad suma gali didėti, gali būti iki šimto tūkstančių litų,“ – skaičiavimais dalijosi Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.: Šiais mokslo metais mokiniai, pravažiuojantys artimiausią mokyklą, turėjo pirkti bilietą.
