Vilniaus arkikatedroje ketvirtadienį iškilmingai pradedami minėti pal. Jurgio Matulaičio metai.
Kitąmet sukanka 85 metai nuo arkivyskupo mirties ir 25-eri nuo jo paskelbimo palaimintuoju.
Kviečia prašyti šventojo vardo
Lietuvos vyskupai ragina tikinčiuosius per 2012 metus giliau pažinti palaimintojo J. Matulaičio asmenybę, jo nuveiktus darbus. Dvasininkai primena, kad juose ypač atsispindi katalikiškojo socialinio mokymo sklaida Lietuvoje, atnaujinta marijonų vienuolija ir įsteigtos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų bei Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių seserų kongregacijos.
Tikintieji raginami rengti piligrimystės žygius prie palaimintojo kapo Marijampolėje bei vienytis į tautos bendrą maldos sąjūdį, prašant Dievo malonės palaimintajam arkivyskupui J. Matulaičiui suteikti šventojo garbę.
Teikia stebuklingąsias malones
J. Matulaičio beatifikacijos byla pradėta Romoje 1953 m. Per 25 metus buvo gauta apie 900 atsiliepimų bei padėkų už gautąsias malones dvasiai ir kūnui, daugiausia už pagijimus nuo įvairių ligų.
1982 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė J. Matulaičiui „Dievo garbingojo tarno“ titulą. Patikrinus Šventajam Sostui pateiktą informaciją apie stebuklingąsias malones, arkivyskupas J. Matulaitis 1987 m. paskelbtas palaimintuoju.
Beatifikacija vyko Romoje iškilmingai švenčiant Lietuvos krikšto 600-ąsias metines.
Atkūrė nuniokotą vienuolyną
1898 m. J. Matulaitis įšventintas kunigu. Vėliau jis apsisprendė tapti vienuoliu ir atnaujinti merdėjusią marijonų vienuoliją Lietuvoje. 1909 m. davė pirmuosius vienuolio įžadus ir netrukus tapo marijonų vienuolijos generolu.
1918 m. J. Matulaitis Marijampolėje sutvarkė karo nuniokotą marijonų vienuolyną, įsteigė naują Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregaciją.
Tais pačiais metais dvasininkas buvo konsekruotas vyskupu ir paskirtas vadovauti Vilniaus vyskupijai.
J. Matulaitis mirė Kaune 1927 m., vėliau palaikai perkelti į Marijampolės katedros koplyčią.