Tikriausiai ne vienas iš mūsų naujus metus, mėnesį, savaitę, dieną, valandą ir net minutę pasitinkame su kirbančiu nerimu: ką naujo jie mums atneš?
Vieni įdėmiai analizuojame horoskopus ir bandome juose rasti palankių pranašysčių, antri – kruopščiai stengiamės sudėlioti ateities planus. O kitiems tiesiog smagu gyventi negalvojant, kas nutiks šiandien ar rytoj.
Mėgavimasis kiekvienos akimirkos įspūdžiais turėtų suteikti neapsakomą palaimos jausmą, bet ar ilgam?
Įsivaizduokime tobulą, optimizmu trykštančią pradžią.
Pažadinti saulės spindulių staigiai šokame iš lovos ir, prasikrapštę traškanotas akis, skubam pasveikint naują pradžią.
Kiekvienas tikimės, kad išaušo būtent ta diena, kai policininkas pagirs už padarytą nusižengimą, o autobuso vairuotojas leis važiuoti be bilieto.
Kai keliuose degs tik žalia šviesa, o aikštelėje bus palikta laisva vieta laimingojo automobiliui.
Optimistiškas nusiteikimas – geriausia, ką galime padaryti tikėdamiesi puikios pradžios.
O kad po gero starto būtų toks pat finišas, skubame planuoti.
„Šiandien mokysiuos kaip niekad daug“, – planuoja mokinukas. „Numesiu du kilogramus nereikalingo svorio“, – viliasi sporto klube plušanti mergina, na, o parduotuvės savininkas tikisi sulaukti dvigubo pelno.
Planuoti sugebam kiekvienas, bet ar įstengiam įgyvendinti visus savo ketinimus? Pripažinkim, mūsų minčių ir norų laukai beribiai, tačiau galimybių spektras gerokai siauresnis. Ir tik stumdami save pirmyn pasieksime tai, ko labiausiai trokštame.
O jei kas ir nepavyksta, nereikia su savim kovoti – paprasčiausiai keiskime savo mintis ir elgesį.
Planavimo sėkmės formulė slypi mumyse, tiksliau, mūsų mintyse ir emocijose, ir jei tikslingai jas valdysime – realizuosime visus savo ketinimus.
Įgyvendindami planus mes tobulėjame, nes leidžiame atsiskleisti mumyse tūnančiam kūrybiškumui, o jį išlaisvinus – įmanoma viskas.
Bet… jeigu pradžia daugeliui asocijuojasi su nauju gyvenimo laikotarpiu, naujomis viltimis, idėjomis, veiksmais, džiaugsmais ir kitais teigiamais reiškiniais, kodėl ryte atsikėlę gyvename vakarykščiais vargais?
Turbūt kiekvienas nudžiugtume, kad laikrodžio rodyklei peržengus 12 viskas tarsi išsitrintų ir prasidėtų iš naujo.
Tačiau taip niekada nebus. Niekas nesibaigia, tik vienas laikotarpis keičia kitą.
Viskas juda pirmyn ir tai visiškai nepriklauso nuo mūsų. Viskas režisuojama iš aukščiau, o tai, kad dejuojame kaip viskas sunku ir beprasmiška, tikrai nieko nepakeis.
Galbūt toks jau tas gyvenimo ritmas, kad esame pratę gyventi rytojumi, kita savaite, mėnesiu ar metais. Viliamės, kad jie atneš ryškių permainų, todėl to nesulaukę stipriai nuliūstame. Bet ar ne patys kuriame savo gyvenimus?
Tik mūsų veiksmai duoda rezultatus, vieni blogesnius, kiti geresnius, bet jei nieko nedarysime, tai bus tik blogas elgesys, atitinkamai duosiantis neigiamas pasekmes.
Tad nešvaistykime gyvenimo veltui ir stenkimės gyventi taip, kad kiekviena veikla keltų džiaugsmą. O jei ne, keiskime viską dabar, kad ir šiuo momentu!
To ir linkiu visiems, pradedantiems naujus metus, mėnesius, dienas, valandas ir kiekvieną akimirką.
Monika KRIŠČIŪNAITĖ
