Savaitgalį Mažeikių rajone kaitra baigėsi stipriu vėju ir lietumi. Penktadienio pavakarę praūžęs škvalas pridarė nemažai nuostolių Viekšnių, Šerkšnėnų ir Tirkšlių seniūnijoms. Dalis gyventojų buvo likę be elektros, strigo televizijos transliacijos. Darbo turėjo ir ugniagesiai – traukė ant kelių užvirtusius medžius.
IŠVARTĖ ANTKAPIUS
Nuo stipraus vėjo bene labiausiai nukentėjo Mažeikių rajono pietinėje dalyje esančios seniūnijos.
Škvalo išvartyti medžiai apgadino Žemalės ir Geidžių kapinėse stovinčius antkapius. „Kol kas dar visos tikslios informacijos apie nuostolius neturim. Vis dar plaukia žinios apie išvartytus medžius ir aplaužytas šakas. Labiausiai nukentėjo Žemalės kapinės – išvartyta ir apgadinta apie 20 antkapių,“ – „Santarvę“ informavo Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas.
Škvalo padarinius seniūnija jau ėmėsi tvarkyti. Buvo informuoti gamtinės stichijos nuniokotų kapų savininkai.
„Jau dabar yra aišku, kad nuostoliai bus dideli, todėl teks kreiptis į Savivaldybę pagalbos, nes trūksta finansavimo, “ – sakė A. Šakauskas.
Vicemeras Jonas Siminkevičius patikino „Santarvę“, kad stichinių nelaimių padariniams likviduoti yra numatytos lėšos.
Kiek ir kam jų skirti, sprendžia administracijos direktoriaus sudaryta komisija.
NUKĖLĖ GARAŽĄ
Į Savivaldybę pagalbos gali tekti kreiptis ir Viekšnių seniūnui Kornelijui Kryžiui, nes praūžęs škvalas stipriai nuniokojo Žibikų ir šalia esančių kaimų apylinkes.
„Nuostolius vertinsime kartu su gamtosaugininkais, jau dabar aišku, kad jie bus dideli. Stipraus vėjo neatlaikė net šimtamečiai ąžuolai. Kai kurios miško vietos atrodo taip, lyg kas būtų su volu pravažiavęs,“ – audros padarinius komentavo K. Kryžius.
Vietos gyventojai pasakojo, kad lietus pylė kartu su kruša ir net per metrą nebuvo matyti, kas dedasi aplinkui. Bene daugiausiai nukentėjo Žibikų kaimo gyventojo Stasio Šidlausko turtas.
„Gyvenamieji pastatai ir žmonės nenukentėjo. Vėjo būta be galo stipraus, nes nuo pamatų nukėlė medinį mašinos garažą ir išgriovė šalia sodybos tekančio upelio Pievio vagą, išvartė mišką. Per visą savo amželį nieko panašaus nebuvau matęs“, – kalbėjo žibikiškis.
MAŽESNI NUOSTOLIAI
Miestą škvalas pasiekė jau aprimęs, todėl ypač didelių nuostolių nebepridarė. Mažiau kliuvo ir Tirkšliams, todėl čia viskas operatyviai buvo sutvarkyta. Dar šeštadienį seniūnas Klemas Sobutas suorganizavo viešuosius darbus ir miestelį išvalė.
„Darbus pagreitino miestelyje vykusi Petrinių šventė. Bet dar teks vykti į Užlieknę, kur buvo išversti medžiai. Iš žmonių dėl ypač didelių nuostolių skundų nesulaukėme“, – sakė seniūnas.
Darbo turėjo ir ugniagesiai – traukė ant Bugenių bei Sedos–Telšių kelių užvirtusius medžius.
Nepatogumų turėjo ir 228 miesto bei rajono gyventojai, kurie liko be elektros. Renata Gaudinskaitė, UAB „Lesto“ specialistė, pavaduojanti ryšių su visuomene atstovę, patikino, kad šeštadienio pavakarę elektros tiekimas jau buvo atstatytas visiems vartotojams.
SIAUTĖS DAR NE KARTĄ
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyresnioji sinoptikė Judita Liukaitytė „Santarvę“ informavo, kad penktadienį mūsų rajone, kaip ir visoje šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, praūžęs škvalas gali pasikartoti artimiausiomis dienomis.
„Antradienio pirmoji dienos pusė bus gana šilta ir rami, o į pavakarę ir naktį į trečiadienį vėl numatomas lietus su perkūnija bei kruša ir škvalu,“ – prognozavo J. Liukaitytė.
Pasak sinoptikų, panašios audros kartosis dar ne kartą, todėl būtina prisiminti, kaip elgtis šėlstant gamtinei stichijai. Perkūnijos metu blyksintys žaibai kelia pavojų aplinkiniams: žaibas gali pakenkti gyvybei, užmušti ir sužaloti žmones bei gyvūnus. Be to, žaibai sukelia ir gaisrus.
BŪTINA PRISIMINTI
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyresnysis meteorologas Donatas Valiukas „Santarvei“ priminė, kad per audrą esant lauke, atviroje vietoje, žmogus turėtų atsitūpti (jei yra galimybė, tai geriausia būtų dauboje), suglausti kojas bei nuo savęs nusiimti metalinius daiktus, tačiau gultis ant žemės negalima. Taip pat negalima rankoje laikyti ilgų ar metalinių daiktų, tokių kaip lazda, skėtis, meškerė ar pan. Taip pat geriau nestovėti arti metalinių konstrukcijų, elektros stulpų, vielinių tvorų bei medžių.
„Dažniausiai žaibas trenkia į ąžuolus, tuopas, guobas bei egles. Europoje retai trenkia į klevus, beržus ir akacijas“, – sakė D. Valiukas.
Žaibuojant taip pat geriau nejoti ant arklio, nevažiuoti dviračiu. Jei vis dėlto tenka važiuoti automobiliu, vertėtų sulėtinti greitį arba sustoti kuo toliau nuo aukštų medžių ir elektros linijų, neliesti metalinių mašinos dalių. Jei audra užklupo vandenyje, būtina nedelsiant išlipti iš vandens ir ieškoti pastogės. Esant valtyje ir negalint išlipti į krantą reikėtų slėptis po tiltu.
Kai audra užklumpa patalpoje, reikėtų stovėti kuo toliau nuo langų, elektros prietaisų, vamzdžių ir kitų metalinių daiktų. Reikėtų atjungti lauko anteną ir radijo bei televizoriaus elektros laidus, išjungti kompiuterio modemus ir maitinimo šaltinius. Nerekomenduojama kalbėti telefonu. Esantiems kaime nereikėtų būti arti krosnių, dūmtraukių, būtina uždaryti sklendes.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: Praūžęs škvalas vertė medžius ir laužė šakas.
Žemalės kapinės. Vėjo gūsis nepasigailėjo aukštesnių antkapių.
Dėl vėjovartų sutvarkymo seniūnai pagalbos kreipsis i Savivaldybę.
