Ar kada pagalvojote, kad per vieną dieną įmanoma nugyventi 10 metų? Tą pačią dieną baigti mokyklą ir išsiskirti su žmona, pirmą kartą už kampo bučiuotis ir išgyventi vidurio amžiaus krizę. Viskas įmanoma tampa spektaklyje „Oskaras ir ponia Rožė“.
Gruodžio 8, 9, 23 dienomis Žemaitės dramos teatras kviečia į premjerą „Oskaras ir ponia Rožė“. Režisierius, inscenizacijos autorius – Badri Tserediani.
Apie žmogaus gyvenimą ir mirtį
Spektaklis pastatytas remiantis visame pasaulyje žinomo prancūzo rašytojo Erico Emmanuelio Schmitto kūriniu „Oskaras ir ponia Rožė“.
Tai filosofinė parabolė apie žmogaus gyvenimą ir mirtį. Romano siužetas pasakoja apie berniuką Oskarą, kuris kovoja su sunkia liga. Kovodamas su liga Oskaras užmezga draugystę su paprasta, pagyvenusia ligoninės darbuotoja, pravarde Rožinė Ponia, kuri ir padeda berniukui naujai pamatyti pasaulį, įžvelgti žmogaus egzistencijos unikalumą, gelmę bei įvairiapusiškumą. Oskaro realybė persipina su vaikiška fantazija. Patirdamas įvairias emocijas, susidurdamas su sunkumais ir džiaugsmais, jis pamažu suvokia svarbiausius egzistencijos dalykus šiame pasaulyje. Spektaklis suteikia žiūrovams galimybę pamatyti pasaulį vaiko akimis, jo svajones ir baimes, pasinerti į nuostabų vaikų vaizduotės pasaulį.
Profesionalų komanda
Žemaitės dramos teatro direktorius Deividas Rajunčius sakė, kad dar studijų metais pamatytas pagal šį kūrinį pastatytas spektaklis jam paliko gilų įspūdį, todėl ateidamas dirbti į Žemaitės dramos teatrą tvirtai tikėjo, jog kada nors jis bus parodytas ir mūsų teatro scenoje. Tokių pat minčių turėjo ir režisierius Badri.
Direktorius didžiuojasi, jog premjeroje vaidina tikrų profesionalų komanda, ko jau kelinti metai teatras ir siekia. Džiugu, kad prie spektaklio kūrimo prisidėjo Lietuvoje gerai žinoma kompozitorė Vilija Matačiūnaitė, scenografas, kostiumų autorius, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Tomas Kiauka. Ponią Rožę vaidina žymi Lietuvos aktorė Olita Dautartaitė, atidavusi daugiau kaip trisdešimt metų Šiaulių dramos teatrui. Prie komandos puikiai pritapo ir režisieriaus Valentino Masalskio kursą pabaigę jaunieji aktoriai Jogaila Šimkus, Viktorija Miliauskaitė, Kornelija Kiniulytė, Kamilė Pilibaitytė. Kartu vaidina Žemaitės dramos teatro aktoriai Rolandas Normanas ir Margarita Bladženauskaitė. Tėvo vaidmenį kuria D. Rajunčius.
Pasak B. Tserediani, tai spektaklis apie gyvenimą ir ką žmogus mąsto, kai to gyvenimo lieka labai nedaug: „Tik toks žmogus kaip Oskaras gali mums pasakyti tiesą apie gyvenimą, nes jis žino… O ką jis mums pasakys? Pamatysite spektaklyje.“
Spektaklį privalo pamatyti visi
Puikiai į jaunųjų aktorių gretas įsiliejusi O. Dautartaitė kalbėjo, jog spektaklio medžiaga labai jautri, skaudi ir kartu viltinga, todėl ją labai norisi perduoti žiūrovams. Jos nuomone, premjerą privalo pamatyti visi, tiek vaikai, jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės.
„Atvažiavusi čia aš susitikau su jaunais žmonėmis, pilnais entuziazmo, drąsos, veržlumo, ir su režisieriumi, kuris taip moka atverti aktoriaus personažą, jį išgvildenti… Geba padaryti tokias scenas ir kažkaip įtikinti, kad ši medžiaga jaudinanti ir reikalinga“, – teigė Olita.
Didelis dėmesys spektaklio muzikai
Dažniausiai Žemaitės dramos teatro scenoje užgimusiems spektakliams muziką pasirinkdavo pats režisierius. Tačiau šįkart viskas kitaip!
Spektakliui „Oskaras ir ponia Rožė“ muziką kūrė V. Matačiūnaitė: „Tai yra mano debiutas – didžiulis iššūkis, todėl priimdama šį avantiūrinį pasiūlymą konsultavausi su savo dėstytoja Nijole Sinkevičiūte, kuri yra sukūrusi muziką ne vienam spektakliui. Ji yra tikra kompozitorė. Ji daug metų mane pažįsta, todėl aš jos klausiau, ar galėčiau, ar esu tinkama, nes entuziazmo man tikrai netrūksta. Ką, aš negaliu pabandyti! Kažkur, Telšiuose, niekas gal nepamatys! Bet taip neatsakingai elgtis nenoriu. Čia nėra koks popkūrinys, kuris po mėnesio bus pamirštas, tai yra spektaklis ir jis turi galimybę gyvuoti ne vienerius metus. Aš prisiimu atsakomybę ir negaliu žiūrėti į tai lengvabūdiškai.“
Pasak kūrėjos, nors romane buvo nuorodos į konkrečius muzikos kūrinius, autorius, tačiau tie kūriniai šiandienos kontekste nebuvo labai tinkami. Todėl vyko daug diskusijų, kokia muzika turėtų skambėti spektaklyje.
„Mes daug diskutavome. Ir mano dėstytojos buvo geras pastebėjimas, jog meilė nuo senų laikų asocijuojasi su valsu. Taip viskas ir išsisprendė. Gavau aiškią nuorodą, kur turiu eiti. Tokiu būdu aš muzikaliai įgalinau Oskariuką kaip jauną kūrėją ir sau kaip debiutantei šitoje srityje padėjau.“
Nepraleiskite premjeros
Kūrinys „Oskaras ir ponia Rožė“ toks emociškai stiprus, tad retas kuris jį skaitydamas nepravirksta. Ruošdamiesi šio kūrinio pastatymui, skaitydami pjesę ašarą nubraukė ir aktoriai: „Medžiaga jautri ir labai paliečianti širdį.“
Direktorius tvirtino, jog šis kūrinys – prisilietimas prie visiems aktualių, skausmingų temų per žaidimo prizmę, kuris nenukelia į gilų depresinį pasąmoninį pasaulį, bet perkelia į tą pasaulį, kuris pateikiamas su grožiu ir spalvomis.
Visais Katedros varpais skambinti ir kviesti visus į premjerą ragina O. Dautartaitė: „Ateikite! Ateikite! Įtikėkite! Per dvylika dienų vaikas išgyvena visą pasaulį. Visą paletę džiaugsmo, neapykantos, atšalimo, kad žmogui reikia kito šalia, kad turi atverti savo širdį drąsiai, prisiglausti visomis prasmėmis.“
Pagrindinį, Oskaro, vaidmenį vaidinantis Jogaila sakė, jog spektaklis yra apie šviesą, kurios mums šitais laikais labai trūksta, ko mums reikia. „Nėra lengva vaidinti, kai man 25 metai, o Oskarui dešimt. Aš nevaidinu specialiai dešimtmečio, tačiau pats tekstas ir pati pjesė mane tokį padaro. Yra sunku, bet kartu labai smagu, kad tenka ieškoti iš savo vaikystės, savo vaiko ir sutapatinti jį su Oskaru. Kodėl jis yra toks ir taip reaguoja? Kaip susitaikyti su tuo, kad yra kaip yra.“
Trimis žodžiais – viltis, tikėjimas, žmogiškumas – apie spektaklį atsiliepė aktorė V. Miliauskaitė, o ją papildė aktorė K. Kiniulytė: „Ši medžiaga graži tuo, jog ji kalba bendrąja kalba apie tikėjimą. Ji neapibrėžia jokios religijos. Viskas apie tikėjimą kažkuo stipresniu ir didesniu. Medžiaga nediskriminuoja jokio tikinčio žmogaus, ji yra atvira kiekvienam, o tai labai svarbu ir gražu.“
Aurelija SERVIENĖ
