Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas leidžia išlaikyti mažą defliacijos lygį Lietuvoje, o Vyriausybė šalies ekonomiką skatins visų pirma panaudodama Europos Sąjungos struktūrines lėšas.
Kainos mažėja trečią mėnesį
Pasak A. Butkevičiaus, su defliacijos reiškiniu susiduria ne tik euro zonos, bet ir kitos valstybės, o šį reiškinį Premjeras linkęs aiškinti kritusiomis naftos produktų ir kitų energetinių išteklių kainomis, kurios atsiliepė ir kitų prekių bei paslaugų kainoms.
Pirmadienį Statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvoje jau trečią mėnesį iš eilės stebimas kainų mažėjimas, o vasarį, lyginant su sausiu, defliacija siekė 0,3 proc.
Vartojimo prekių kainos vasarį sumažėjo 0,5 proc., tuo tarpu paslaugų kainos pakilo 0,1 proc.
Neteisingai lyginamos?
Komentuodamas galimą neatitikimą tarp Statistikos departamento pateikiamų duomenų ir nemažėjančių kainų parduotuvėse, A. Butkevičius visų pirma į kainas siūlo žiūrėti ilgesnėje perspektyvoje.
„Kaip ir dėl šilumos kainų – vieną mėnesį lyginame su kitu, bet pamirštame, kas buvo prieš metus. Jeigu, pavyzdžiui, kaina nukrito kažkada (…) 25–27 proc., bet biokuro biržoje kitą mėnesį kaina 2–3 proc. išaugo, tai jau kitą mėnesį bus šaukiama, kaip pakilo šilumos kaina“, – LRT radijui sakė Premjeras.
ECB supirkinės obligacijas
Pirmadienį Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo supirkinėti euro zonos šalių vyriausybių, agentūrų ir Europos institucijų išleistas obligacijas, šitaip tikintis kilstelėti itin žemą infliacijos lygį. ECB ir Eurosistemos šalių centriniai bankai kas mėnesį bent iki 2016 m. rugsėjo pabaigos pirks vertybinių popierių, kurių bendra vertė sieks 60 mlrd. eurų.
