Dalia Grybauskaitė teigė: Baltijos šalių ūkininkai neturi būti diskriminuojami. Eltos nuotrauka
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politiką bei artėjančias derybas dėl 2014–2020 metų ES biudžeto Prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė su Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų asociacijų atstovais.
Laukia sudėtingos derybos
Praėjusį lapkritį bendrijos narėms neradus sutarimo ir derybose padarius pertrauką, dėl daugiamečio ES biudžeto reikės derėtis iš naujo.
Europai išgyvenant finansinius sunkumus didžiausias įmokas mokančios šalys narės siūlo mažinti bendrą ES biudžetą, todėl derybos bus sudėtingos.
„Mes, visos trys Baltijos šalys, turime laikytis kartu ir vieningai ginti savo interesus. Bendromis jėgomis sieksime, kad būtų mažinami didžiuliai žemės ūkio išmokų skirtumai tarp ES narių ir mūsų žemdirbiai galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitų šalių ūkininkais. Laukia sunkios derybos, todėl tvirtas jūsų palaikymas yra labai svarbus siekiant geriausio rezultato“, – sakė Prezidentė.
Ūkininkai diskriminuojami
Šalies vadovė padėkojo Baltijos šalių ūkininkams už palaikymą Briuselyje lapkritį vykusiose pirminėse derybose.
Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių Europoje žemės ūkio išmokas, tačiau jų žemės ūkio gamybos kaštai ir išlaidos yra beveik tokie patys kaip ir kitose, gerokai didesnę finansinę paramą gaunančiose, ES šalyse.
Prezidentės teigimu, tai prieštarauja sąžiningos konkurencijos ir vieningos Europos rinkos principams.
Reikalauja sąžiningo biudžeto
Įvertinę bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikos žemės ūkio ministrų bei nevyriausybinių žemės ūkio organizacijų vadovų deklaraciją, pasirašytą 2012 m. sausio 20 d. Berlyne, ir bendrą Baltijos šalių peticiją, kurią pasirašė beveik 100 tūkst. Baltijos šalių piliečių ir kuri 2012 m. birželio 28 d. įteikta ES Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui, o 2012 m. lapkričio 22 d. – Europos komisarui Algirdui Šemetai, Baltijos šalių žemės ūkio organizacijos reikalauja stipraus ir sąžiningo BŽŪP biudžeto daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
Žemdirbiai reikalauja, kad biudžetas užtikrintų maisto produktų tiekimą, darbo lygį kaimo vietovėse ir žemės ūkio sektoriaus bei kaimo vietovių konkurencingumą ir stabilumą, kuris padėtų pasitikti ateities iššūkius.
Skatinti žemės ūkio ir kaimo plėtrą
Ūkininkai teigia, kad Baltijos šalių ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų lygis jau nuo 2014 m. sausio 1 d., be jokių pereinamųjų laikotarpių, turi būti lygus ES vidurkiui arba kiek įmanoma jam artimas. Be to, biudžetas turi užtikrinti reikiamą finansavimą tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtros politikai. Turi būti skatinama tvari žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtra ES.
Tam, kad būtų stipriai pagerinta Baltijos šalių žemės ūkio struktūra, kaimo plėtros finansavimas Baltijos šalyse negali būti mažesnis nei yra dabartinėje daugiametėje finansinėje perspektyvoje, rašoma Žemės ūkio rūmų pranešime.
Baltijos šalių žemdirbiai tiki, kad bendromis pastangomis pavyks rasti priimtiną sprendimą, kuris didintų visuomenės pasitikėjimą žemės ūkiu ir aiškiai parodytų, jog kiekvienas ES pilietis turi teisę į teisingas bei sąžiningas ūkininkavimo aplinkybes ir sąlygas.
