Prieš dešimt metų Mažeikių muziejuje įrengta interaktyvi ekspozicija „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“ ir dabar išlieka išskirtinė tarp kitų mūsų regiono kraštotyros muziejų ekspozicijų.
Vyko konferencija
Prieš dešimtmetį šios parodos atidarymas buvo svarbus įvykis Mažeikių kultūriniame gyvenime – surengta konferencija, kurioje pranešimus skaitė Vilniaus dailės akademijos, Klaipėdos universiteto ir Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus dėstytojai, atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentės vyriausioji patarėja, šalies kultūros ministras, Latvijos ambasadorius Lietuvoje bei kiti garbūs svečiai.
Projektas „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“ mažeikiškių muziejininkų buvo įgyvendinamas kartu su Vilniaus dailės akademijos mokslininkais, dailininkais ir dizaineriais. Ekspozicija skirta Lietuvos ir Latvijos teritorijose gyvenusių senųjų baltų genčių – kuršių, žiemgalių ir žemaičių, kurios dalyvavo formuojant Lietuvos ir Latvijos valstybes, istorijai ir kultūros paveldui pažinti.
„Rezultatas išskirtinis yra tuo, kad tai globali ekspozicija, kuri apima ne vien Mažeikių rajoną, bet visą kraštą, kur susieina Lietuva ir Latvija, kur į Ventą suteka Virvytė, Dabikinė, Vadakstis ir Varduva, kur gyveno senovinės trys baltų gentys. Savo šiuolaikiškumo ji neprarado ir po dešimties metų – lankytojai išskiria modernų dizainą, multimedijos ir vaizdo medžiagos panaudojimą bei tai, kad eksponatus galima pačiupinėti, užsidėti“, – „Santarvei“ sakė vyriausiasis muziejininkas Vytautas Ramanauskas.
Sukaupė tyrinėtojai
Parodoje buvo panaudota Mažeikių muziejaus saugota ypač turtinga archeologinė medžiaga, kurią per ilgus dešimtmečius sukaupė čia dirbę arba talkinę archeologai – senkapių tyrinėtojai: Vitas Valatka, Laimutė Valatkienė, ilgametė muziejaus direktorė Adelė Cholodinskienė, Ilona Vaškevičiūtė, Algirdas Varnas, Mažeikių krašto piliakalnių tyrinėtojai: Vytautas Daugudis, Jonas Stankus ir Algirdas Merkevičius. Jų tyrinėti Dapšių, Daubarių, Jautakių, Renavo piliakalniai, kitų jau minėtų archeologų – kuršių, žiemgalių ir žemaičių kapinynai Zastaučiuose, Kukiuose, Kivyliuose, Pavirvytėje, Skėriuose, Mažeikiuose, Griežėje ir kiti paminklai.
Muziejuje eksponuojami papuošalai, kuršių, žiemgalių ir žemaičių ginklai, žiedai, taip pat unikalieji radiniai: zoomorfinės figūrėlės, gintaro dirbiniai, amuletai, kaustytas ragas ir ypač retas radinys – šalmas.
Vilniaus dailės akademijos menininkai sukūrė įvairių laikotarpių žemėlapių, grafikos kūrinių, panaudojo piliakalnių ir gražiausių archeologinių eksponatų fragmentų fotografijas. Interaktyvioji ekspozicijos dalis – liečiamasis ekranas, tad baltiškų apeigų vaizdus, ornamentinės sistemos atkūrimą, vizualizaciją galima išvysti demonstruojamuose filmuose.
Juvelyrikos edukacijai nespėjama
Kalbėdamas apie ekspoziciją, V. Ramanauskas pažymėjo, kad ekskursantai yra dviejų tipų: archeologai ir eiliniai muziejaus lankytojai.
„Eilinius ekspozicijos lankytojus traukia tai, kad čia galima užsidėti šalmą, paimti į rankas kardą. O štai archeologus domina įvairios plonybės – jie įdėmiai apžiūri radinius: antkaklius, sages, smeigtukus, apyrankes ir kitus radinius“, – pasakojo vyriausiasis muziejininkas.
Vien apžiūra ekskursija nesibaigia, muziejuje vyksta edukaciniai užsiėmimai: tošies antspaudavimas ir pynimas, laiškų ant tošies rašymas baltišku šriftu, laikantis senųjų archeologinių tradicijų. Edukacijas veda tošies meistrų pora Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, Jūratė Miliauskytė.
Kiek kitaip, pasak vyriausiojo muziejininko, susiklostė ekspozicijos gyvavimo pradžioje planuota metalo papuošalų ir archeologinių dirbinių kūryba. Buvo ruošiamasi ją įgyvendinti naudojantis Mažeikių muziejuje saugomais radiniais, tačiau šiai edukacijai reikėtų ilgesnio laiko, o ekskursantams jo sunku tiek skirti, tad tokių užsiėmimų kol kas atsisakyta.
Nuotr. iš redakcijos archyvo
