Palnosų vandentiekio savininkė Genovaitė Mačiuvienė tikisi susitarti su valdžia ir parduoti nuosavybę. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Didesnių rajono gyvenviečių: Balėnų, Palnosų, Šerkšnėnų, Buknaičių, Žemalės vandentiekius valdo privatininkai. Neretai gyventojai tampa vandens tiekėjo principų, nekompetentingumo, neveiklumo, o kartais tiesiog nesusikalbėjimo įkaitais.
Privatininkai kategoriški: nusiskundimų pasitaiko visur, nesvarbu, koks būtų vandens tiekėjas – valstybinė ar privati įmonė.
Gyventojai skundžiasi
Balėniškiai nepatenkinti dabartinio vandentiekio savininko Petro Savickio teikiama paslauga. Jie skundžiasi prasta tiekiamo vandens kokybe, ypač mažu jo slėgiu.
Pasak bendruomenės pirmininko Vaido Balsio, kai kurių gatvelių: Žaliosios, Tyliosios, Laukų gyventojai vandens pristinga ne tik vasaros metu, bet ir žiemą.
Anot bendruomenės vadovo, gyvenvietėje nereti konfliktai su vandentiekio šeimininku. Keli gyventojai išreiškė nepasitenkinimą, kad rytą nėra kuo nusiprausti, kai kam dėl itin mažo vandens slėgio perdegė net skalbyklių varikliai.
Ta pati situacija ir Pievėnuose. Gyventojai buvo priversti naudoti nemaloniai „kvepiantį“ vandenį, neretai jo išvis neturėdavo. Kaip „Santarvei“ sakė Pievėnų bendruomenės pirmininkas Andrius Butkus, vandens tiekimas buvo problemiškas, kol vandentiekio šeimininkas buvo ūkininkas Kazys Butkus.
„Visko buvo: ir vandens pritrūkdavome, ir bėgdavo labai rudas vanduo…“ – dėstė bendruomenės pirmininkas. Vyriškis akcentavo, kad dauguma pievėniškių buvo nepatenkinti ne tik paslaugos kokybe, tiekimu, bet ir apmokėjimu už vandenį.
Pasak A. Butkaus, ne vienai pievėniškių šeimai tekdavo mokėti po 70–80 litų, todėl daugelis jų neapsikentę atsijungė nuo vandentiekio.
Dėl vandens tiekimo nepatenkinti ir Palnosų kaimo gyventojai. Bendruomenės pirmininkę Silvą Poškienę, vadovaujančią Daubiškių pagrindinei mokyklai, dažnai pasiekia jų nusiskundimai.
Pasak bendruomenės vadovės, nors mokykloje naudojamo vandens tyrimai atitinka nustatytus reikalavimus, mokiniams neleidžiama jo gerti – geriamasis vanduo yra perkamas. S. Poškienė „Santarvei“ pripažino pati didelių priekaištų vandentiekio savininkei neturinti, bet iš gyventojų girdinti nemažai nusiskundimų.
„Vandentiekio trasa tiesta dar tarybiniais laikais, o tuomet daug kas buvo daryta ir neužbaigta… Ko dabar norėti?“ – susidariusią situaciją analizuoja bendruomenės vadovė.
Gelbėja bebokštė sistema
Vandens tiekimo sąlygos netenkina ne tik gyventojų, bet ir pačių vandentiekių savininkų.
Pievėnų vandentiekio savininkas ūkininkas Kazys Butkus pagal panaudos sutartį leido vandentiekiu naudotis bendrovei „Mažeikių vandenys“.
Kaip teigia šios bendrovės gamybos viršininkas Vytautas Janulis, pasibaigus sutarties galiojimo laikui jų įmonei nekilo didelių keblumų perimant Pievėnų vandentiekio tinklą: savininkas buvo įsigijęs tik bokštą, o visi vamzdynai jam nepriklausė.
Specialistas „Santarvei“ paaiškino: kad pievėniškiams būtų užtikrintas kokybiškesnio vandens tiekimas, teko įrengti naują gręžinį.
„Didžiausia netinkamo slėgio priežastis – vis dar naudojama bokštinė sistema, o mes Pievėnuose įrengėme naują bebokštę vandentiekio sistemą. Užprogramavus vandens spaudimą, jis yra nuolat palaikomas“, – dėstė V. Janulis.
Pasak specialisto, įmonei perėmus vandentiekio sistemą, sutvarkytas ir atsiskaitymas už suteiktas paslaugas: su gyventojais buvo sudarytos sutartys ir sumontuoti vandens apskaitos prietaisai.
Kaltina gyventojus
Balėnų vandentiekio savininkas P. Savickis kaltina pačius gyventojus. Jis neslepia, kad dažnai gauna signalų iš kelių nepatenkintų balėniškių. Vandentiekio šeimininkas įsitikinęs: jeigu tokią įstaigą kaip mokykla tenkina jo tiekiamas vanduo, tai ir kitiems gyventojams turėtų būti gerai.
„Aš galiu išvardinti tų balėniškių, kurie nuolatos yra nepatenkinti, pavardes“, – patikino vandentiekio savininkas P. Savickis.
Vyriškis teigia, kad žmonės vandens nori, o mokėti už jį – ne. Šiandien balėniškiai atsiskaito už vandenį ne pagal skaitiklio rodmenis apskaičiuotu, o nuo gyvenančių žmonių ir laikomų galvijų skaičiaus skaičiuojamu ir sutartyje įvardytu mokesčiu.
Pasak P. Savickio, gyventojams buvo pateiktas ultimatumas: kad būtų užtikrinta normali vandens apskaita, pasiūlyta kiekvienam gyventojui name sumontuoti vandens skaitiklius. Savininkas tvirtina pažadėjęs savo sąskaita kiekvienam namui įrengti vandens apskaitos prietaisą, o turintiems pagalbinius ūkinius pastatus skaitiklius tektų įsirengti patiems.
„Buvau pasakęs balėniškiams, kad jie turės normalų slėgį, jeigu laikysis šių sąlygų, o jei ir toliau taip pat bus, teks ne tik prie ūkinio pastato išjungti ir užplombuoti vandens tiekimą“, – dėstė P. Savickis.
Bendruomenės pirmininkas V. Balsys „Santarvę“ patikino apie tokį vandentiekio savininko siūlymą negirdėjęs. Tą patį tvirtino ir kiti Balėnų gyventojai.
Kreiptasi į rajono valdžią
Balėniškis P. Savickis „Santarvei“ tvirtino nuolat prižiūrintis ir tvarkantis visą vandentiekio vamzdyną, tad gyventojai neturėtų skųstis. Jam antrino ir Palnosų vandentiekio savininkė Genovaitė Mačiuvienė.
Pasak G. Mačiuvienės, senasis gręžinys iš bendrovės perimtas daugiau kaip prieš dvidešimt metų. Šiandien jis jau nebenaudojamas. Norint užtikrinti tinkamą vandens tiekimą, vandentiekio savininkams teko išgręžti naują gręžinį. Todėl jau devynerius metus Palnosams vanduo tiekiamas naudojant bebokštę vandentiekio sistemą.
G. Mačiuvienė „Santarvei“ sakė puikiai susipažinusi su Vyriausybės nutarimu, priimtu dar 2007 metais: vandens tiekimu turi užsiimti vienas specializuotas ir centralizuotas vandens tiekėjas, kad užtikrintų gerą vandens tiekimą ir jo kokybę. Pasak moters, iki šiol nemažai investuota į vandentiekį, bet vis dar negana – reikia įdiegti ne vieną tūkstantį kainuojančią nugeležinimo įrangą.
G. Mačiuvienė prisipažino ilgą laiką bandanti tartis su vietos valdžia dėl pagalbos Palnosų vandentiekiui arba jo privatizavimo.
„Jau septyneri metai, kaip tas vyksta, nes pagal naujus reikalavimus, mes, privatūs tiekėjai, esame verčiami dirbti nevienodomis sąlygomis, todėl tenka ieškoti kompromisų,“ – sako vandentiekio šeimininkė.
G. Mačiuvienės labiausiai netenkina tai, kad rajono valdžia su ja nesidera ir neina į kalbas dėl vandentiekio kainos.
Kovo pabaigoje ji vėl kreipėsi į rajono politikus, dalyvavo savivaldybės Tarybos ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto posėdyje, tačiau galutinio atsako, ar valdžia pirks iš jos vandentiekį, nesulaukė. Juo labiau kad kai kuriems komiteto nariams vandentiekio savininkės įvardyta kaina pasirodė nereali.
Valdyti turi specialistai
Mero pavaduotojas Jonas Siminkevičius sureagavo į Palnosų vandentiekio šeimininkės signalą, kai ji pranešė – vandens tiekimas gyvenvietei bus nutrauktas. Jis kreipėsi į Aplinkos ministeriją su raštu, kad būtų užtikrintas gyventojų aprūpinimas vandeniu, ir gavo atsakymą: metus tiekėjas privalo be jokių išlygų tiekti vandenį vartotojams, jeigu nėra kitos alternatyvos, – kitaip gresia administracinė bauda vandens tiekėjui.
Valdžios atstovas buvo kategoriškas: visi tiekėjai griežtai privalo atsakyti už teikiamą paslaugą – už vandens kokybę ir trasų būklę.
Be to, anot J. Siminkevičiaus, kiekvienas paslaugos teikėjas turi turėti galiojančią licenciją, suderintą su suderintą su valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vicemeras mano, kad mūsų rajono mokesčių inspekcija turėtų susirūpinti šiuo klausimu.
„Mums reikėtų imti pavyzdį iš Pievėnų: skyrus baudą vandentiekio savininkui, be didelių pretenzijų jį valdyti perėmė specializuota įmonė. Tad reikėtų kuo greičiau užkirsti kelią privatininkų savivalei“, – įsitikinęs J. Siminkevičius.
Bendrovės „Mažeikių vandenys“ direktorius Pranas Trakinis patikino: jeigu Savivaldybės taryba nuspręstų perimti vandentiekį, jis neatsisakytų padėti nė vienai prašančiai pagalbos gyvenvietei, nors bendrovė šiuos metus pasitiko su 380 tūkst. litų nuostoliu.
„Esame vandens tiekimo rajone monopolininkai ir negaliu sakyti, kad nepriimčiau dar vienos ar kitos gyvenvietės savo priežiūrai“, – paaiškino „Mažeikių vandenų“ bendrovės vadovas.
