Vakar anksti rytą iš Mažeikių Vilniaus link pajudėjo keturi autobusai su dviem šimtais pedagogų, dalyvausiančių Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDP) surengtame pikete prie Vyriausybės rūmų. Mokytojai reikalauja pagerinti jų gyvenimo ir darbo sąlygas, įstatymais apibrėžti jų teises.
DAUGIAUSIA –
IŠ ŽEMAITIJOS
Pirmasis autobusas su mokytojais iš Mažeikių pajudėjo penktą valandą. Juo važiuojanti LŠDP Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė „Santarvei“ teigė, kad mokytojai nusiteikę optimistiškai. Mokyklų profsąjungų pirmininkai Vilniuje dalyvavo eiliniame penktajame LŠDP suvažiavime, vėliau su kolegomis iš kitų rajonų – daugiausia Žemaitijos – piketavo prie Vyriausybės rūmų.
Nepatenkintieji Vyriausybės darbu reikalavo padidinti mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų darbo užmokestį nuo 30 iki 50 procentų, mažinti mokytojų darbo apimtis, sustiprinti teisinį mokytojų statusą ir įtvirtinti tai įstatymais, kurie apgintų nuo agresyvių vaikų ir jų tėvų, parengti ilgalaikę darbo užmokesčio pedagogams programą.
PAKELIUI KŪRĖ SPEKTAKLĮ
Per piketą taip pat buvo numatyta paskelbti suvažiavime suformuluotą rezoliuciją dėl nepasitikėjimo švietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene.
J. Čejauskienė džiaugėsi, kad švietimo profsąjungų atstovus priimti ir jų reikalavimus išklausyti sutiko Vyriausybė.
„Pakeliui sužinojau, kad į Vilnių jau važiuoja radviliškiečiai, sutikome Akmenės delegaciją, į sostinę pajudėjo ir kolegos iš Telšių. Pagrindiniai piketuotojai – Žemaitijos regiono mokytojai, tad muzikos užsakytojai yra žemaičiai, o kiti prie mūsų neprisideda arba palaiko.
Važiuodami repetuojame spektaklį apie katiną BazilijųKirkilijų, lapę Alisą, perkrikštytą Roma, ir kvailelį Buratiną, kuris, sodindamas medį, po jo šaknimis padeda pinigėlių ir tikisi, kad jie išaugs“, – apie kelionę vakar rytą pasakojo J. Čejauskienė.
NUSIVYLĘ ŠVIETIMO ATEITIMI
Dar vienu autobusu išvažiavo Pavasario ir Sodų vidurinių mokyklų mokytojai. Jie taip pat buvo nusiteikę optimistiškai ir tikėjosi, kad jų balsas bus išgirstas. Pavasario vidurinės mokyklos mokytoja Violeta Rakejevienė sakė, kad šventinės dienos aukoti nė kiek negaila. „Šventė būtų dar didesnė, jeigu mūsų neapgaudinėtų, laikytų tokiais pat piliečiais kaip ir kiti, jeigu būtume įvertinti visuomenės ir Vyriausybės vyrų, jeigu mūsų švietimo sistema neriedėtų lyg nuo kalno žemyn. Kuo tolyn, tuo viskas eina prastyn, nes visos reformos Lietuvos švietimo sistemą sudarkys taip, kad nebeturėsim gabaus jaunimo“, – teigė pedagogė.
Sodų vidurinės mokyklos mokytoja Audronė Čekytė mano, kad Vyriausybė atsižvelgs į mokytojus. Anot jos, dabar pastebima tendencija – jeigu žmonės su plakatais išeina į gatves, tada pažada pakelti atlyginimus.
„Važiavom, kai buvo šalta, dabar šventinė diena ir oras palankesnis. Tikimės, kad Lietuvai reikalingi protingi, išsilavinę žmonės. Nežinau, kas mokyklose bedirbs po dešimties metų: jauni žmonės už tokį atlyginimą į mokyklas nebeis, o penkiasdešimtmečių karta jas paliks. Užsienyje skinti apelsinus ir ravėti daržus užtenka ir 5–6 klasių išsilavinimo, tėvai nebepragyvendami ten išsiveža ir vaikus, matyt, ir mokytojams tas pats gresia“, – nerimavo pašnekovė.
ATIDIRBS VASARĄ
Laima Giedraitienė iš Sodų vidurinės teigė, kad laikas tesėti pažadus. „Kas, kad pridėjo vieną papildomą valandą, jei mokykla už ją neturi iš ko mokėti. Tai liko ponios Žakaitienės pažadai. Tikimės, kad laimėsim, blogiau nebus – vien pažiūrėjus į kainas darosi baisu: kas begali būti blogiau?“ – klausė L. Giedraitienė.
„Blogiausia gali būti tai, kad mūsų niekas neišklausys, geriausia – kad gal pagaliau ministrė įvykdys savo pažadus. Mokytojai visada turi viltį ir tiki vaikų ateitimi“, – teigė Pavasario vidurinės mokyklos pedagogės.
Daugiausiai mokytojų – net 36 – išvažiavo iš didžiausią profsąjungos narių skaičių turinčios Pavasario vidurinės mokyklos. Jos direktorius Stanislovas Jakučinskas sakė, kad pamokos penktadienį nevyksta, o likusieji mokykloje mokytojai susirinks į saviugdos ir savišvietos dieną. Už praleistas pamokas bus atidirbta vasarą.
Tokį pat sprendimą priėmė ir Sodų vidurinės mokyklos taryba: išvykusiems 21 mokytojui ši diena užfiksuota kaip komandiruotė, o likusiesiems mokyklos direktorės Birutės Liutkuvienės įsakymu paskelbta ne mokslo diena.
„Tam mokyklos taryba, į kurią įeina ir mokyklos, ir mokinių, ir jų tėvų atstovai, neprieštaravo. Dauguma tikisi, kad į piketuotojų reikalavimus bus atsižvelgta, o koks bus tikrasis rezultatas – nežinia“, – teigė mokyklos direktorė.
MOKINIAI NEPRIEŠTARAUJA
Sodų vidurinės mokyklos tėvų komiteto pirmininkė Aušra Juozapavičienė sakė negirdėjusi, jog dėl to, kad mokykloje nevyksta pamokos, kas nors iš tėvų būtų pykęs. Ir vaikams, anot jos, geriau – gali daugiau pailsėti.
„Jeigu mokytojai reikalauja savo teisių ir to, kas jiems priklauso – tegu reikalauja. Nematau absoliučiai jokios tragedijos. Kaip ne kaip – šiandien yra mokytojų diena, šventė, tad pamokos, vienaip ar kitaip, vis tiek būtų sutrumpintos. Man atrodo teisinga, kad už tą dieną vaikai atidirbs vasarą“, – svarstė A. Juozapavičienė.
Pamokos vakar nevyko ir Gabijos gimnazijoje: pedagogai švenčių proga surengė seminarinę išvyką po Biržų kraštą.
„Mūsų gimnazijoje profsąjungos nėra, tad mes nepiketuojame. Kadangi šiek tiek pakoreguoti mokymo planai, turim papildomą laisvą dieną. Pernai per mokytojų šventę keliavome į Nidą“, – sakė gimnazijos vadovas Stasys Šiurkus.
Šios gimnazijos dvyliktokė Gretė teigė visai nepykstanti, kad mokytojai švenčia, ir mokiniai turi laisvą dieną. „Tokia ir mano klasiokų nuomonė. Turime šiek tiek ilgesnį savaitgalį. Dvyliktokai už praleistą dieną su mokytojais susitarė atidirbti kitu laiku“, – sakė mergina.
Kiek kategoriškesnę nuomonę išgirdome iš vieno Pavasario vidurinės mokyklos moksleivio tėvo, kuris teigė esąs prieš bet kokius piketus, juolab mokytojų. „Kas būtų, jei per savo profesinę šventę pradėtų streikuoti policininkai, ugniagesiai ar medikai? Man atrodo, kad mokytojai ne tiek jau mažai uždirba – yra žmonių, kuriems dar blogiau“, – piktinosi prisistatyti nepanoręs vyriškis.
VAŽIUOTŲ IR PATS
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus vakar sakė, kad priekaištų dėl kai kuriose mokyklose nevykstančių pamokų kol kas nesulaukęs.
Pasak vedėjo, vidutiniškai už valandą mokytojai gauna beveik 69 litus. Turint normalų 18 pamokų krūvį mokytojai, neatskaičiavus mokesčių, gauna apie 1900 litų.
Vedėjas informavo, kad nukelti darbo dieną į kitą galima nutarus mokyklos tarybai, tad jokių įstatymų mokytojai nepažeidžia.
„Į piketą išvykusių mokytojų visai nesmerkiu. Tai jų reikalas. Svarbu, kad būtų atitinkamai sutvarkyti dokumentai. Jeigu mokytojai mano, kad daug dirba ir mažai uždirba, turi savo nuomonę ir nori kažko pasiekti – tegu siekia. Ypač po to, kai nuo rugsėjo 1osios pakilo ne atlyginimai, o kainos. Jei būčiau mokytojas, pats važiuočiau“, – prisipažino A. Stonkus.
PRADĖS LOKALINIUS STREIKUS
Pikete prie Vyriausybės rūmų dalyvavę mažeikiškiai sakė, kad jų delegacija – viena didžiausių. Su įvairiausia atributika, plakatais piketavo ir jų kolegos iš Klaipėdos, Alytaus, Kretingos, Vilniaus, Telšių, Šiaulių, Kauno, Alytaus.
Prie pat rūmų piketuotojai neprileisti, nepasitenkinimą reikšti galėjo susibūrę kiek atokiau. Piketo dalyviai nutarė Vyriausybės reikalauti, kad nuo lapkričio1osios darbo užmokestis būtų padidintas 20, o nuo kitų metų pradžios – dar 30 procentų.
Keturis LŠDP atstovus, tarp kurių buvo ir J. Čejauskienė, priėmė Ministro Pirmininko patarėja socialinės politikos klausimams Giedrė Purvaneckienė, Švietimo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas.
Be reikalavimo pakelti atlyginimus, atsistatydinti ministrei, LŠDP atstovai Vyriausybės reikalavo įteisinti mokytojų statusą, ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimus sulyginti su kitų pedagogų darbo užmokesčiu.
„Ir paskutinis mūsų reikalavimas – per dešimt dienų gauti mus tenkinančius sprendimus. Jei to nebus, pradėsime ilgalaikes protesto akcijas – lokalinius streikus“, – po susitikimo „Santarvei“ sakė J. Čejauskienė.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Mažeikiškiai į Vilnių išvyko puikios nuotaikos ir tinkamai „apsiginklavę“.
