R. Paksas: „Sugebėjome suvienodinti agurkų dydį, vištų gardų plotą, kodėl nepasistengus ir dėl žmonių?“

R. Paksas: šiandien pasilieku su tais, kuriuos sustabarėjusi sistema nušalino. Eltos nuotr.

Europos Parlamento narys, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Prezidentas Rolandas Paksas sako, kad pirmą kartą per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį negalės eiti balsuoti gegužės 11 dieną vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose.
Interviu naujienų agentūrai ELTA politikas sakė, kad šie Respublikos Prezidento rinkimai nebus laisvi ir demokratiški. R. Paksas apgailestauja, kad sustabarėjusi sistema spjovė į veidą tiems piliečiams, kurie būtų norėję pasirinkti jo kandidatūrą Respublikos Prezidento rinkimuose.
„Tikiu, kad žmonės tai įvertins ir pasiųs aiškią žinią tiems, kurie nenori, kad Lietuvoje pirmenybė būtų teikiama teisingumui ir laisvai tautos valiai“, – sako R. Paksas.
Santarvė.lt skaitytojams siūlo šio interviu ištraukas.

– Jūs kelis mėnesius siekėte tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus, tačiau aišku, kad šiuose rinkimuose dalyvauti negalėsite. Ar nemanote, kad tai gali pakenkti Jūsų vadovaujamai partijai Tvarka ir teisingumas?
– Manau, kad tai labiausiai pakenks valstybei, kurios vadinamasis elitas savo veiksmais dar kartą parodė, kad Lietuvai toli iki tikrosios demokratijos. Minime mūsų narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį, tačiau vienos svarbiausių Europos teisminių institucijų – Europos žmogaus teisių teismo – sprendimas Lietuvoje neįgyvendinamas jau daugiau nei trejus metus.
Pernai džiaugėmės istorine mūsų diplomatijos pergale, kai Lietuva tapo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare, o JT Žmogaus teisių komiteto sprendimai, pasirodo, kai kam nėra privalomi. Tikiu, kad piliečiai įvertins tokius sustabarėjusios sistemos veiksmus ir rinkimuose pasiųs aiškią žinią tiems, kurie nenori, kad Lietuvoje pirmenybė būtų teikiama teisingumui ir laisvai tautos valiai.
– Politiniuose kuluaruose prognozuojama, kad Prezidento rinkimuose gali užtekti vieno turo. Kokios Jūsų prognozės?
– Buvo jėgų, kurios dėjo visas pastangas, kad rinkėjams būtų sumažinta galimybė pasirinkti ir kad šie Respublikos Prezidento rinkimai būtų tik formalumas. Tenka pripažinti, kad neleidžiant man dalyvauti rinkimuose iš dalies šis tikslas gali būti pasiektas. Mano nuomone, šie rinkimai labiau primena praeities plenumus nei demokratinės šalies piliečių valios raišką. Nepaisant to, manau, kad rinkėjai yra daug protingesni nei mano vadinamasis elitas, ir daugiau statistų vaidmens neatliks. Todėl esu tikras, kad, nepaisant milžiniškų sistemos pastangų, paversti rinkimus farsu nepavyks.
– Nepaisant atkaklių Jūsų pastangų, gegužės 11 d. rinkimų biuletenyje Jūsų pavardės nebus. Su kokiomis mintimis sekmadienį ateisite balsuoti į savo rinkimų apylinkę?
– Pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį aš neisiu balsuoti. Iš tikrųjų labai keista, kad taip susiklostė gyvenimas, bet aš viešai tai sakau, nes manau, kad rinkimai nėra demokratiški ir gali būti nelegitymūs. Mūsų valstybė nesugebėjo įgyvendinti Strasbūro Žmogaus teisių teismo sprendimo, ignoruoja Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimus. Todėl aš negaliu to pavadinti demokratijos triumfu.
Žinau, kad dalis Lietuvos žmonių, pagal paskutines apklausas, vos ne 50–60 proc., būtų norėję balsuoti už mane vienaip ar kitaip, norėjo, kad man būtų leista dalyvauti rinkimuose. Tačiau sistema visiems tiems žmonėms spjovė veidą ir pasakė: mes jums parinksime kandidatą. Rinkimai ir mano, ir tų nušalintųjų žmonių atžvilgiu nėra teisingi. Bet žinau, kad dalis žmonių eis balsuoti, kad rinkimai įvyks. Mes, kaip partija, padarėme viską, kad siektume finišo tiesiosios, bet politinė sistema spjovė mums į veidą.
– Partija Tvarka ir teisingumas šiandien Europos Parlamente turi dvi vietas. Kaip manote, ar pavyks jas išsaugoti?
– Sociologiniai tyrimai rodo, kad žmonės teigiamai vertina dabartinės valdančiosios koalicijos darbą, o mūsų partija yra šios koalicijos narė, su labai aiškiai išreikštais vertybiniais prioritetais. Tai – Šeima, Tauta, Valstybė. Būtent todėl nuo pat šios Seimo kadencijos pradžios pasitikėjimas partija Tvarka ir teisingumas auga, ir šiandien jis yra didžiausias nuo pat mūsų veiklos pradžios. Todėl ne tik neabejoju, kad mums pavyks išsaugoti turimas vietas, bet esu tikras, kad piliečiai deleguos daugiau mūsų atstovų į Europos Parlamentą.
– Kaip vertinate Rusijos veiksmus Ukrainoje? Ar ėmėtės kokių nors žingsnių šiuo klausimu Europos Parlamente?
– Mūsų partija ir mūsų frakcija Europos Parlamente visada pasisakė už pagarbą valstybių suverenitetui ir jėgos nenaudojimą sprendžiant tarptautinius santykius. Tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, yra šios valstybės tragedija ir mes visi turime dėti pastangas, kad ši tragedija ir beprasmis kraujo liejimas kuo greičiau baigtųsi. Manau, Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas per ilgai tik stebėjo ir nieko nedarė. Jeigu laiku būtų imtasi ryžtingų veiksmų, pademonstruota aiškesnė pozicija, tragedijos galbūt būtų pavykę išvengti. Aš, pavyzdžiui, siūliau EP apsvarstyti galimybę surengti išvažiuojamąjį posėdį Kijeve, taip pasiunčiant aiškią žinią, kad ES yra pasirengusi prisiimti aktyvų vaidmenį užtikrinant stabilumą šioje valstybėje. Deja, Europoje šiuo klausimu vis dar yra per daug blaškymosi.
– Neseniai Jūsų partijos siūlymu valdančiosios koalicijos Politinė taryba pritarė siūlymui pasirašyti partijų susitarimą, kuriuo būtų įsipareigojama siekti, kad ES gyventojams būtų nustatytas vienodas minimalių pajamų lygis. Ar Jums neatrodo, kad šiandien, kai minimalios pajamos, pavyzdžiui, Liuksemburge yra 6 kartus didesnės nei Lietuvoje, tai yra utopinė ir neįgyvendinama idėja?
– Visos idėjos gali būti laikomos utopinėmis, kol kas nors nepradeda jų įgyvendinti. Juk skrydis į Mėnulį, mobilusis telefonas ar Lietuvos narystė NATO kažkada taip pat buvo utopija, ar ne?
– Nesakau, kad tokį sprendimą įmanoma pasiekti per metus ar dvejus. Galbūt jam įgyvendinti prireiks dešimtmečio. Bet pažiūrėkime, pavyzdžiui, į išmokas žemdirbiams: narystės ES pradžioje taip pat atrodė neįmanoma, kad jos gali būti tokios pačios, kokias gauna ūkininkai Prancūzijoje ar Vokietijoje. Šiandien Lietuvoje jos vis dar mažesnės, tačiau prie tikslo jau artėjama.
Be to, jei jau sugebėjome suvienodinti agurkų dydį, vištų gardų plotą, kodėl nepasistengus ir dėl žmonių, ES piliečių.
Juk visi pripažįsta, kad viena skaudžiausių naujų ES valstybių narių problema yra emigracija, dėl kurios ne tik vyksta protų nutekėjimas, griūna socialinės apsaugos sistema, bet ir skiriasi šeimos, kenčia palikti vaikai. Didžiulis pajamų skirtumas yra viena pagrindinių emigracijos priežasčių ir todėl nesprendžiant šios problemos, bus sunku kalbėti apie emigracijos ir jos sukeliamų neigiamų padarinių stabdymą. Esu įsitikinęs, kad verta pabandyti.